Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė Mokymasis Studijos

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė „Mokymasis. Studijos. Karjera 2011“ LITEXPO, 2011 -02 -05 1

Rinkis atsakingai Brandos egzaminus Profesiją, studijų programą Aukštąją ar profesinę mokyklą Studijas Lietuvoje ar užsienyje 2

Atsakingas profesijos ir studijų programos pasirinkimas Baigus vidurinę mokyklą, įvertinkite galimybę rinktis: • profesinį mokymo įstaigą – aukštos kvalifikacijos praktinius įgūdžius. Mokslo trukmė 1 -2 metai, įgyjama profesinė kvalifikacija; • kolegiją – kokybiškas studijas, orientuotas į praktinių įgūdžių įgijimą. Studijų trukmė 3 -4 metai, įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis; • universitetą – studijų ir mokslo sintezę. Studijų trukmė 4 -5 metai, įgyjamas bakalauro laipsnis. 3

Profesinis mokymas • • • Studijų trukmė įgijus vidurinį išsilavinimą – 1 -2 metai Mokymo programą sudaro teorinė ir praktinė dalys Įgyjama profesinė kvalifikacija Įgijus profesinę kvalifikaciją galima stoti į universitetus ir kolegijas Galimybės atlikti praktiką pagal mainų programas Galimybės atlikti praktiką įmonėje, pas meistrą, verslininką • Valstybės finansuojamas mokslas • Mokamos stipendijos, skiriama materialinė parama 4

Koleginės studijos • Studijų trukmė: nuolatinės studijos – dažniausiai 3 metai ištęstinės studijos – dažniausiai 4 metai • Studijų programą sudaro teorinė ir praktinė dalys • Įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis • Galima tęsti studijas universitetų magistrantūroje • Studijos užsienyje pagal tarptautinių mainų programas • Praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos • Didesnės galimybės įstoti į valstybės finansuojamą vietą 5

Universitetinės studijos • Bakalauro studijų trukmė: nuolatinės studijos – dažniausiai 4 metai ištęstinės studijos – dažniausiai 5 metai • Studijų programą sudaro teorinė ir tyrimų dalys • Įgyjamas bakalauro laipsnis • Galima tęsti studijas magistrantūroje, norintys rinktis akademinę veiklą po magistrantūros gali stoti į doktorantūrą • Pagal tarptautinių mainų programas galima studijuoti užsienyje 6

Priėmimo naujienos Keičiama tik tai, kas būtina: • tobulinamas mokytojų motyvacijos testas ir organizavimas; • gerinamas LAMA BPO vykdomas stojančiųjų informavimas; • pagal prieš du metus paskelbtas sąlygas koreguojami būtini stojimui dalykai; • tobulinama priėmimo į menus tvarka, menų “grantų” skyrimo principai; • gerinamas priėmimo į menus organizavimas. Pagrindiniai priėmimo tvarkos etapai ir kriterijai lieka nepakitę. 7

Aukštesni minimalūs reikalavimai 2011 m. griežtėja reikalavimai stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas: Stojantiems į universitetus: - 3 valstybiniai brandos egzaminai (į visas studijų sritis, išskyrus menus); - 2 valstybiniai brandos egzaminai ( į menų studijas). Stojantiesiems į kolegijas - 2 valstybiniai brandos egzaminai į visas studijų sritis Baigusiems profesines mokyklas vieną brandos egzaminą gali pakeisti baigiamasis kvalifikacijos egzaminas. Stojant į programas, kurioms reikalingas geografijos egzaminas, mokyklinis geografijos egzaminas gali pakeisti vieną valstybinį brandos egzaminą. 8

Konkursinio balo sandara • Į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal 4 bendrojo ugdymo dalykų rezultatus – paskelbtus prieš dvejus metus patvirtintose 2011 m. priėmimo sąlygose (www. lamabpo. lt). • Konkursinį balą sudaro 3 brandos egzaminų rezultatai ir 1 metinis pažymys. - Stojantiesiems į menų studijas – 1 arba 2 brandos egzaminų, stojamojo egzamino (jo svertinis koeficientas yra didžiausias) rezultatai ir metinis pažymys. • Konkretūs stojimo kriterijai nurodyti Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais tvarkos apraše. (www. mokslas. lt). Kai kurie konkursiniai dalykai keičiasi lyginant su 2010 m. , nes 2011 m. aukštųjų mokyklų patvirtintose priėmimo sąlygose atsirado naujų dalykų, keitėsi sričių ir krypčių klasifikatorius. 9

Bendrasis priėmimas Pokyčiai pagrindiniame etape padės išvengti situacijos, kai stojantieji iki priėmimo pabaigos neapsisprendžia dėl jiems siūlomų valstybės finansuojamų studijų vietų tuščiai jas rezervuodami. • Pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etapų: – pirmiesiems trims prioritetams suteikiama didesnė svarba; – antrame etape negali dalyvauti stojantieji, pirmajame etape atsisakę 1 -3 pageidavimu jiems pasiūlytos vf studijų vietos; – dalyvaujantys antrajame etape turi papildomai pareikšti norą jame dalyvauti. • Papildomas priėmimas organizuojamas likus laisvų vietų: – Papildomame priėmime dalyvauja tik dalyvavusieji pagrindiniame priėmime. • Tobulinama elektroninio priėmimo sistema, siekiant kad atestatų duomenys būtų suvesti teisingai ir laiku. • LAMA BPO įpareigota parengti savalaikio stojančiųjų informavimo planą. 10

Priėmimas į menus • Pakoreguota grantų skyrimo tvarka: – preliminarų grantų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas iki studentų priėmimo tvirtina Švietimo ir mokslo ministras: • Skiriant grantus atsižvelgiama į regioniškumą, aukštosios mokyklos specifiškumą, programų (specializacijų) reikalingumą. • Numatoma, kad pripažintiems menininkams būtų suteikta galimybė atsirinkti stojančiuosius – grantus gavusios aukštosios mokyklos priima studentus, atsižvelgusios į bendrojo priėmimo pirmojo etapo rezultatus • Atsisakoma norminimo • Reitingavimo sistemą numatoma taikyti abiems menų krypčių grupėms, ją padaryti lankstesnę • Numatoma “stambinti” priėmimo komisijas, darant jungtines komisijas bent pirmame priėmimo etape 11

Priėmimas į pedagogines studijas § Stojantiesiems į pedagoginių studijų programas konkursiniai dalykai priklausys nuo dalyko krypties (matematikos pedagogai konkuruos pagal matematikos studijų krypčiai nustatytus dalykus, būsimieji dailės pedagogai laikys stojamąjį egzaminą) § Stojantieji į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, turės laikyti motyvacijos testą. Už teigiamą įvertinimą bus pridedami 1 arba 2 balai. § Įstoję į valstybės finansuojamas vietas galės gauti specialią stipendiją. Jos dydis – 400 Lt. 12

Įskaitomi tarptautiniai užsienio kalbų egzaminų įvertinimai Numatoma, kad vietoj valstybinio užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) egzamino įvertinimo galės būti įskaitytas tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimas. Egzaminas turės būti išlaikytas ne žemesniu kaip B 2 lygiu pagal bendruosius Europos kalbų metmenis. C 1 arba C 2 lygio įvertinimai būtų prilyginami valstybinio brandos egzamino 100 balų. 13

Įskaitomų egzaminų sąrašas 1. Certificate of Proficiency in English C 2 7. Das Deutsche Sprachdiplom II B 2 der Kulturministerkonferenz C 1 2. Certificate in Advanced English C 1 8. Goethe-Zertifikat C 2 3. First Certificate in English B 2 9. Goethe-Zertifikat C 1 10. Goethe-Zertifikat B 2 11. Diplôme approfondi de langue française C 2 12. Diplôme approfondi de langue française C 1 13. Diplôme d'études en langue française B 2 4. 5. 6. International English Language Testing System A 1 -C 2 Test Of English as a Foreign Language Paperbased Test A 2 -C 1 Test Of English as a Foreign Language Internetbased Test A 2 -C 1 14

Studijuok Lietuvoje, nes: 15

Lietuvoje § kuriama šiuolaikiška ir konkurencinga aukštoji mokykla § valstybė remia gabius ir smalsius, todėl Jus sups suinteresuoti studijuoti bendramoksliai § lanksti paskolų sistema leis susitelkti studijoms § galimybės atlikti praktikas ir tarptautines praktikas Lietuvoje ir užsienyje § profesionalūs dėstytojai § aprūpinta mokymo bazė § derama socialinė parama studentams § modernus aukštųjų mokyklų valdymas § daugiau galimybių studentams 16

Galimybė pasirinkti studijas • Geriausiai besimokantys gauna valstybės finansavimą - studijų krepšelius – valstybė dengia jų studijų kainą • Studijų krepšelį galima neštis į visas aukštąsias mokyklas: • į valstybines, • į nevalstybines (jei mokykla nusistato didesnę kainą nei norminė, skirtumą turi mokėti studentas). • Galima rinktis: • studijuoti intensyviau – nuolatine forma; • studijuoti lėčiau – ištęstine forma • Jei netenkina studijų kokybė, po 1 -ojo semestro galima pereiti į kitą aukštąją mokyklą arba studijų programą toje pačioje studijų srityje 17

Maksimalios 2011 m. valstybės finansuojamų studijų kainos • Kolegijose svyruos nuo 3 228 litų (humanitariniai ir socialiniai mokslai) iki 14 890 litų (muzikos studijos) per metus • Universitetuose – nuo 3 892 litų (humanitariniai, socialiniai mokslai) iki 18 162 litų (pilotų rengimas, muzika) per metus • Lyginant su ankstesniais metais norminės studijų kainos mažėja 18

Valstybės nefinansuojamos studijos • Negavę valstybės finansavimo studijoms galės rinktis mokamas studijas. – Mokamų studijų kainą nusistato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. – Įstoję į mokamas studijas studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti. • Po dvejų studijų metų peržiūrimi studentų mokymosi vidurkiai – Mokantys už studijas pasiekę gerų akademinių rezultatų turi galimybę gauti krepšelį. • Valstybė kompensuoja už studijas sumokėtą kainą studentams, pasiekusiems geriausius rezultatus: – Pinigai gali būti grąžinami po dvejų pirmųjų studijų metų ir po viso studijų laikotarpio; – Kompensacijas gaunančių studentų skaičius gali siekti iki 10 proc. nuo valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų skaičiaus. 19

Studentų rotacija • Po dvejų studijų metų vyks studentų rotacija – bus peržiūrimas valstybės finansavimas prieš dvejus metus įstojusiems studentams. • Antrakursiai, kurių akademiniai rezultatai bus gerokai prastesni negu bendrakursių, praras studijų krepšelius. Jų vietos atiteks už studijas mokėjusiems geriausiems to paties kurso studentams. • Jei vertinant studijų rezultatus studento vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, jis praras studijų krepšelį. – Pavyzdžiui, jei kurso vidurkis būtų „aštuoni“, tai valstybės finansavimo netektų studentas, kurio vidurkis žemesnis už 6, 4. 20

Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius pagal 11 krypčių grupių 1. Humanitarinių mokslų studijų sritis 2. Meno studijų srities muzikos, teatro ir kino, šokio krypčių grupė 3. Meno studijų srities dailės, dizaino, architektūros, fotografijos, medijų krypčių grupė 4. Socialinių mokslų studijų sritis (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes) 5. Verslo ir vadybos krypčių grupė 6. Teisės krypčių grupė 7. Švietimo ir ugdymo krypčių grupė 8. Fizinių mokslų studijų sritis 9. Biomedicinos mokslų studijų srities gyvybės mokslų, žemės ūkio mokslų ir veterinarijos krypčių grupės 10. Biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupė 11. Technologijos mokslų studijų sritis 21

Skatinamosios stipendijos • Geriausiai studijuojantieji gali pretenduoti į gerokai didesnes, nei anksčiau, skatinamąsias stipendijas • Stipendijų dydį ir skyrimo tvarką nusistato pati aukštoji mokykla. Švietimo ir mokslo ministerija aukštąsias mokyklas ragina stipendijas skirti tik patiems geriausiai besimokantiems. 22

Socialinės stipendijos • Socialinės stipendijos teikiamos studijuojantiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose, nuolatine ir ištęstine studijų forma • Socialinės stipendijos dydis – 390 Lt. • Gali gauti asmenys, turintiems teisę gauti socialinę pašalpą, neįgalieji ir našlaičiai • Aukštosios mokyklos gali teikti ir papildomas socialines stipendijas • Socialinės stipendijos nėra kliūtis gauti socialines pašalpas 23

Tikslinės stipendijos Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, geriausiai besimokantiems jūrinių specialybių, taip pat pedagoginių specialybių studentams papildomai mokamos tikslinės stipendijos. Parama žmonėms su negalia • 390 Lt per mėnesį socialinė stipendija • 180 Lt per mėnesį specialiesiems poreikiams • 416 Lt per semestrą studijų išlaidoms 24

Valstybės remiamos paskolos • Tai lengvatinės paskolos, už kurias laiduoja valstybė • Paskolos suteikiamos: • studijų kainai – mokantiems už studijas; • gyvenimo išlaidoms; • dalinėms studijoms užsienyje. • 2011 m. valstybės remiamų paskolų suma galės siekti 100 mln. Lt. • Visi norintieji galės pasiskolinti studijų kainai ir gyvenimo išlaidoms 25

Studijų tarptautiškumas – lietuviai studentai Europoje 2009/2010 m. m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 7 085 LR piliečiai. Tai sudaro 3, 5 proc. visų Lietuvoje studijuojančių studentų. 2007 m. 6 800 LR piliečiai studijavo Europos šalių aukštosiose mokyklose. Tai sudarė 3, 4 proc. visų Lietuvoje studijuojančių studentų. Pastaraisiais metais nebuvo didelių į kitas ES šalis išvykstančių studentų skaičiaus pokyčių. 26

Lietuvos mobilumas Europoje Dalis (proc. ) kiekvienos šalies studentų, studijuojančių užsienyje (2007 m. ) Pagal studijuojančiųjų užsienyje skaičius Lietuva yra kiek aukščiau ES vidurkio. Daugiausiai užsienyje studijuoja mažų šalių piliečiai. Lietuvos piliečių, studijuojančiųjų užsienyje, yra daug mažiau nei tokių šalių kaip Portugalija, Estija ar Malta. Paskaičiuota pagal Eurostat duomenis. 27

Kitose užsienio šalyse studijuojantys Lietuvos piliečiai • Remiantis EBPO duomenimis, ne Europos Sąjungos valstybėse, 2008 m. studijavo 1 458 LR piliečiai. • Dauguma jų studijavo Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. LR piliečių, studijuojančių kitose šalyse skaičius 2008 m. Duomenų šaltinis: EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). 28

Ar Lietuvos jaunimas pastaraisiais metais masiškai išvažiuoja studijuoti kitur? Kaip rodo statistiniai duomenys, bendras lietuvių studijuojančiųjų užsienio valstybėse skaičius kinta mažai: • didėjant studijuojančiųjų ES šalyse, pastebimai mažėja skaičius, studijuojančiųjų kitose pasaulio valstybėse (JAV, Rusijoje); • didėjant studijuojančiųjų skaičiui vienose ES šalyse (Jungtinėje Karalystėje), mažėja kitose (Vokietijoje). 29

Jungtinės studijų programos • Jungtinė studijų programa sudaro galimybes jaunuoliams neišvykstant iš Lietuvos baigti Lietuvos ir užsienio aukštąją mokyklą, klausyti užsienio dėstytojų paskaitų ir naudotis kitų šalių aukštųjų mokyklų mokymo baze. • Jungtinė programa reiškia ne vien platesnes studijų galimybes studentams, tačiau suteikia naują impulsą studijų kokybei pačioje aukštojoje mokykloje. • Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose veikia šešios jungtinės studijų programos (po dvi MRU ir VU, po vieną Socialinių mokslų kolegijoje ir VDU). • Jungtinių programų vykdymas yra brangesnis nei paprastų, nes dalis studijų vyksta užsienyje ir keičiamasi dėstytojais. Siekiant paskatinti šį procesą, Jungtinių programų sukūrimui ir įgyvendinimui planuojama skirti 60, 8 mln. lt ES struktūrinių fondų paramos. • Planuojama, kad iki 2013 m. bus sukurta ir įgyvendinama mažiausiai 15 naujų jungtinių studijų programų. 30

Žingsniai į priekį Naujas studijų kokybės standartas: • nuo kitų mokslo metų aukštosiose mokyklose įvedama Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema (ECTS); • kuriama studentų praktikų užsienio įmonėse sistema 0, 5 mln. ES parama - investicija į kokybišką studijų aplinką: • • studijų ir mokslo laboratorijas; mokslinius tyrimus; jungtinių studijų programų rengimą ir įgyvendinimą; studijų programų, skirtų užsieniečiams, atnaujinimą 31

Kur ieškoti informacijos? 32

Informacija internete • Su 2011 m. stojimu į aukštąsias mokyklas ir mokslo ir studijų pokyčiais susijusią informaciją galima rasti svetainėje: www. mokslas. lt • Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka bus skelbiama: www. lamabpo. lt • Informacija apie brandos egzaminus – Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje: www. egzaminai. lt • Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje: www. aikos. smm. lt • Išsamūs duomenys apie visų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertintas studijų programas, jų akreditacijos lygį: www. skvc. lt • Informacija apie paskolas – Valstybinis mokslo ir studijų fondas: www. vsf. lt 33

Ačiū už dėmesį! Sėkmingų mokslų ir tolimesnio kelio pasirinkimo! 34