SUVARŽYMO TERAPIJOS POVEIKIS VAIKŲ SERGANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI PSICHOEMOCINEI

SUVARŽYMO TERAPIJOS POVEIKIS VAIKŲ, SERGANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI, PSICHOEMOCINEI BŪSENAI IR RANKOS FUNKCIJAI: TYRIMO PROTOKOLAS Ernesta Marčiuvienė Darbo vadovė: dokt. lekt. L. Straubergaitė Šiaulių valstybinė kolegija

Temos aktualumas Cerebrinis paralyžius (CP) – apibūdinamas kaip būklė, kuriai būdingas raumenų silpnumas, nekoordinuoti judesiai ir/arba kitokie motorinių funkcijų sutrikimai, sukelti dar nesubrendusių vaiko smegenų pažeidimo (Hallahan, Kauffman, 2005).

• Labai svarbus yra vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, gydymas. Gydymo metodikų yra įvairių: – – – – Bobath, Vojta, Hiperbario deguonies terapija, hipoterapija, Adeli kostiumas, Fendelkrais metodas, judesių suvaržymo terapija (JST).

Praėjusiame dešimtmetyje buvo atlikti mokslininkų tyrimai įrodantys, kad judesių suvaržymo terapiją galima taikyti ne tik persirgusiems insultu, bet ir vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi. Šis gydymo metodas yra netgi efektyvesnis nei įprastiniai metodai, taikomi rankos funkcijai atgauti (Deluca et al. , 2006).

. Todėl keliami šie probleminiai klausimai: • Kaip judesių suvaržymo terapija veikia vaikų su CP psichoemocinę būseną? • Kaip JST veikia rankos funkcijų lavėjimą? • Ar yra priežastinis ryšys tarp psichoemocinės būsenos ir pažeistos rankos lavėjimo? Probleminiai klausimai įgalino iškelti kryptingą hipotezę: tikėtina, kad yra priežastinis ryšys tarp vaiko su CP psichoemocinės būsenos ir pažeistos rankos lavėjimo

Tyrimo objektas – vaiko su CP būsena ir pažeistos rankos funkcijai. psichoemocinė Tyrimo tikslas – įvertinti priežastinį ryšį tarp vaiko su CP psichoemocinės būsenos ir pažeistos rankos lavėjimo.

Tyrimo uždaviniai: • Įvertinti ir palyginti vaiko su CP viršutinės galūnės (žasto) judesių amplitudę, stambiosios motorikos funkcijas prieš ir po judesių suvaržymo terapijos procedūrų. • Įvertinti ir palyginti vaiko su CP psichoemocinę būseną prieš ir po judesių suvaržymo terapijos procedūrų. • Nustatyti priežastinį ryšį tarp vaiko su CP psichoemocinės būsenos ir pažeistos rankos lavėjimo.

Tyrimo metodai ir organizavimas Interviu ir klinikinis stebėjimas Prieš pradedant vertinimą standartizuotais testais, pokalbio su vaiku ir tėvais metu bus išsiaiškinami vaiko gebėjimai ir negalia, aptariamos specifinės problemos. Aptarsime vaiko rankų funkciją, išsiaiškinsime, kokia apimtimi vaikas naudoja savo rankas ir kokiai veiklai vaikas gali naudotis abiem rankom. Bus prašoma papasakoti, kokioje kasdienėje veikloje vaikas dalyvauja: naudojasi tualetu, savarankiškai valgo, rengiasi, žaidžia, darželio/mokyklos veiklose, laisvalaikio užsiėmimuose.

Klinikinio stebėjimo metu bus vertinami aktyvūs ir pasyvūs rankų judesiai: vaikui duodamos atlikti funkcinės užduotys, kurios leidžia vertinti rankų motorinę funkciją, pvz. : pastatyti ką nors iš Lego ar Duplo kaladėlių, pažaisti su lėlėmis ar mašinėlėmis, piešti ir spalvinti, apsirengti ir nusirengti, atidaryti mažas dėžutes ir rasti jose esančius daiktus

Rankų judesių amplitudės vertinimas Kiekvienos rankos judesių amplitudės bus matuojamos atskirai, su goniometru. Bus vertinamas: • Žasto lenkimas; • Dilbio tiesimas; • Dilbio supinacija; • Riešo tiesimas esant sulenktiems pirštams, ištiestiems pirštams; • Riešo ulnarinis nukrypimas ir radialinis nukrypimai; Šis rankų judesių amplitudės matavimas leis daryti išvadas, ar efektyvios buvo procedūros pažeistos rankos judesių amplitudės didinimui.

Pirmoje lentelėje pateikiama rankos judesių amplitudės rezultatų interpretacija, kai raudona spalva reiškia grėsmingą rodiklį; geltona spalva- tikslinga stebėti rodiklius; žalia spalva- normalus rodiklis. 1 lentelė. Pažeistos rankos judesių amplitudės rezultatų vertinimo interpretacija. (Versta iš švediškų rekomendacijų CPUP, 2010) Raudona Geltona Žalia Žasto lenkimas <=120° - 159° >=160° Dilbio tiesimas <=30° 11° -29° >=10° Dilbio supinacija <=45° 44°-79° >=80° Riešo tiesimas esant sulenktiems pirštams <0° 0°-59° >=60° Riešo tiesimas esant ištiestiems pirštams <=20° 21°-59° >=60° Riešo ulnarinis nukrypimas <=45° 44°-31° >=30° Riešo radialinis nukrypimas <0° 0°-20° >=20°

Rankos funkcijų vertinimas Pažeistos rankos funkcijas vertinsime pagal modifikuotą HOUSE testą, siekiant nustatyti, kuriai grupei ir funkcinei klasei priskiriama vaiko ranka. Naudosime kaladėlę. Testo metu bus nustatoma: • nesinaudoja ranka • pasyvi pagalbinė ranka • aktyvi pagalbinė ranka • ranka, kuria gali manipuliuoti Šiuo modifikuotu House testu įvertinsime pažeistosios rankos funkcijas prieš pradedant taikyti procedūras (tyrimo pradžioje) ir rankų funkcijos pasiketimus po kiekvienos procedūros.

Psichoemocinės būsenos vertinimas Psichoemocinės būsenos vertinimui (suvaržymo terapijos metu) pasirinktas modifikuotas Straubergaitės (2007) sudarytas psicho-emocinės būklės stebėjimo protokolas. Darbo tikslas - palengvinti stebėjimo metu gaunamos informacijos fiksavimą. Kiekviena psichoemocinės būsenos kategorija taikant suvaržymo terapiją kategorija bus fiksuojama tris kartus užsiėmimo metu (pradžioje, viduryje ir pabaigoje).

Tyrimo metu bus stebimi šie tiriamųjų psicho-emocinės būsenos kintamieji: • Savijauta atvykus į žirgyną (žaismingas(-as), ramus(-i), susijaudinęs(usi), susinervinęs(-usi)). • Elgesys su aplinkiniais (normalus, visiškai nebendrauja, agresyvus). • Elgesys procedūros metu (neramus, išsiblaškęs, natūralus, stropus, abejingas). • Psichoemocinė būsena užsiėmimo metu (labiau pasitiki savimi, būsena nepakito, perdėtos emocijos). • Tiriamojo santykiai su kineziterapeutu ( pasitikėjimas, abejingumas, apatija, vykdo instrukcijas, draugiški). • Mimika (išraiškinga, , , iškreipta‘‘, normali, sustingusi). • Ekspresyvioji kalba ( nakalba, normali, daug komunikuoja). Baigus stebėjimą bus atlikta kiekybinė duomenų analizė. Kiekybinio stebėjimo tyrimo esmė bus stebėtų sąveikos kintamųjų duomenų apdorojimas.

Stambiosios motorikos funkcijų vertinimas Funkcinis vertinimas (angl. GMFCS- stambiosios motorikos klasifikacijos sistema cerebriniam paralyžiui) pagal stambiosios motorikos klasifikacijos sistemą CP turintiems vaikams remiasi gebėjimu sąmoningai atlikti judesį: sėdėti, judėti, keisti padėtį. Suskirstymas į 5 funkcinius lygius remiasi jų svarba kasdieniame gyvenime. GMFCS tikslas yra nustatyti tiriamųjų stambiosios motorikos gebėjimus ir ribotumus tyrimo momentu.

Suvaržymo terapijos taikymas Pagrindinis terapijos principas yra riboti sveikosios rankos funkciją ir skatinti vaiką žaisti, manipuliuoti pažeistąja ranka tam tikrą laiką. Atliktuose tyrimuose autoriai siūlo skirtingus sveikosios rankos suvaržymo metodus: gipso įtvarus (Willis 2002, Sung 2005), pirštines (Eliasson 2003, 2005), perpetės raiščius (Charles 2001, 2006, Gordon 2006), kumštines pirštines (Karman 2003) ir švelnų fizinį apribojimą (Naylor ir Bower 2005). Tačiau itin svarbu, kad apribojimas būtų patogus ir pritaikytas individualiai kiekvienam vaikui. Programos intensyvumas susijęs su praleistu laiku nešiojant suvaržymo priemones.

• Tiriamiesiems planuojame taikyti 6 val. per dieną 10 -12 dienų programą, kurios metu vaikui ant nepažeistos rankos bus uždėtas specialus įtvaras. Su pažeistąja ranka atliksime įvairias kasdienes funkcijas, taip įtrauksime į žaidybinę veiklą. Po kiekvienos procedūros vertinsime rankos funkcijų pasikeitimus modifikuotu HOUSE testu.

Tyrimo vieta, laikas, dalyviai Tyrimą planuojame pradėti 2012 metų gegužės mėnesį. Planuojamas dalyvių skaičius: du spastiniu (hemiplegija) cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai, kurių amžius 5 -6 metai. Tyrimą planuojame atlikti Šiaulių Specialiojo ugdymo centre.

Numatomi tyrimo rezultatai: remiantis literatūros šaltinių analize ir tyrimo iškelta hipoteze, tikėtina, kad yra stiprus priežastinis ryšys tarp vaiko su CP psichoemocinės būsenos ir pažeistos rankos lavėjimo. Vaiko psichoemocinė būsena turės didelės įtakos žasto judesių amplitudės, stambiosios motorikos funkcijų kitimui.

SUVARŽYMO TERAPIJOS POVEIKIS VAIKŲ, SERGANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI, PSICHOEMOCINEI BŪSENAI IR RANKOS FUNKCIJAI: TYRIMO PROTOKOLAS Ernesta Marčiuvienė Darbo vadovė: dokt. lekt. L. Straubergaitė Šiaulių valstybinė kolegija