Šeimos ir darbo derinimas galimybės ir problemos Doc

Šeimos ir darbo derinimas: galimybės ir problemos Doc. dr. Irena Stonkuvienė irena. stonkuviene@fsf. vu. lt

Kaip geriau individui?

A. Maslou poreikių piramidė

Ar jūsų šeima gali sudurti galą su galu? http: //www. eurofound. europa. eu/surveys/smt/ewcs 2010_12_07_lt. htm

Priežastys, labiausiai trukdančios derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ! UAB BGI Consulting, 2007

Ar jūsų darbas teikia jums gerai atlikto darbo pojūtį? http: //www. eurofound. europa. eu/surveys/smt/ewcs 2010_11_02_lt. htm

Kaip gerai jūsų darbo valandos dera su jūsų pareigomis šeimoje ar visuomeniniais įsipareigojimais ne darbe? http: //www. eurofound. europa. eu/surveys/smt/ewcs 2010_12_03_lt. htm

Situacija Lietuvoje 71 proc. lietuvių darbas yra varginantis ir kelia stresą; 60 proc. Lietuvos gyventojų patiria nuolatinį stresą bandydami suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą.

Situacija Lietuvoje Moterys beveik penkis kartus dažniau nei vyrai dėl su vaikų auginimu ir priežiūra, namų ruoša susijusių problemų turi susimažinti darbo valandas, atsisakyti karjeros galimybių ar net pakeisti darbą bei patirti nuolatinį fizinį ir psichologinį stresą darbe, apriboti aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime bei politikoje.

Ar jums asmeniškai vaikų auginimas ir priežiūra per paskutinius 24 mėn. Turėjo kokių nors pasekmių darbe (%)? Vyrai Moterys Turėjau pakeisti darbą Turėjau atsisakyti karjeros galimybių Turėjau iš vis išeiti iš darbo Turėjau ieškoti papildomo darbo Padidėjo fizinis ir psichologinis stresas darbe 1 6 0 22 11 25 8 15 8 23 Projekto “Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje 2: šeimai palanki darbo aplinka” apklausa

Nors ir įsitikinę, kad pavyksta derinti šeima, dauguma respondentų pabrėžė, kad jie patiria nuolatinį stresą derindami šeimos ir darbo atsakomybes Moterys skundėsi, kad nuovargis trukdė joms atlikti visus reikiamus darbus namuose Vyrai kalbėjo apie išsekimą ir nuovargį, kurį jie patiria darbe Projekto “Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje 2: šeimai palanki darbo aplinka” apklausa

Kaip geriau šeimai?

Temos diskusijai Ką laikome šeima? „Tradicinės“ šeimos samprata; Vyrai ir moterys lietuvių kultūroje; Tėvystės ir motinystės įvaizdžiai; „Tradicinės“ šeimos korta kaip politinių ir ideologinių manipuliacijų objektas; Šeimos funkcijos; Šeimos institucija dabartinėje visuomenėje: kaita ir įvairovė (teorinių ir empirinių tyrimų apžvalga bei analizė); „Kas atsitiko šeimai? “;

Užduotis „MINČIŲ LIETUS“ surašykite visas į galvą šaunančias mintis; mintys turi lietis laisvai ir nevaržomai; pasireikšti turėtų kiekvienas grupės narys. ŠEIMA TRADICINĖ ŠEIMA

Tradicinė lietuvių šeima ? ? ? ? ? DIDELĖS ŠEIMOS? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ANKSTYVAS VEDYBŲ AMŽIUS? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? TRYS KARTOS PO VIENU STOGU? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? PAGARBŪS TARPUSAVIO SANTYKIAI? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? VYRAS UŽDIRBA PINIGUS? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ŽMONA RŪPINASI NAMAIS IR VAIKAIS? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ?

Filmuko „Geros žmonos gidas“ aptarimas

LIETUVOS ŠEIMA Pagal G. Purvaneckienės atliktą moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstinį tyrimą “Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje”, Vilnius, 2009 Tai longitiudinis tyrimas “Moteris Lietuvos visuomenėje”, atliktas pagal tą pačią metodiką 1994, 2000 ir 2009 m.

Lietuvos moterų dalies, kuri pasirinktų šeimą, kurioje žmona – namų šeimininkė, o vyras aprūpina šeimą, dinamika skirtingose amžiaus grupėse

Lietuvos vyrų dalies, kuri pasirinktų šeimą, kurioje žmona – namų šeimininkė, o vyras aprūpina šeimą, dinamika skirtingose amžiaus grupėse

Šeimos funkcijos Psichosocialinė Reprodukcinė Socializacijos Kultūrinė Ekonominė

Šeimos funkcijų svarba moterims

Šeimos funkcijų svarba vyrams

Idealios Lietuvos šeimos bruožai Būdingiausi idealios Lietuvos šeimos bruožai: 1. Turinti vaikų (idealus skaičius – 2). 2. Abu tėvai dirba ir abu rūpinasi namais ir vaikais. 3. Artimi emociniai sutuoktinių ryšiai. 4. Materialiai apsirūpinusi.

Vaikų priežiūros darbų pasiskirstymas Lietuvos šeimose Turintys vaikų iki 12 metų vyrai, % Šeimoje…… : Turinčios vaikų iki 12 metų moterys, % . . . padeda vaikams ruošti pamokas Moteris Abu 1994 1 64 32 2 71 25 2000 4 54 40 3 71 23 1 64 34 3 72 25 1994 3 47 45 4 60 32 2000 3 53 40 3 56 35 2 55 39 1 66 32 1994 1 46 49 3 60 34 2000 5 56 33 3 67 28 1 58 40 - 66 33 1994 6 11 77 10 24 59 2000 10 27 58 11 35 49 2009 . . . žaidžia su vaikais Vyras 2009 . . . slaugo sergančius vaikus Abu 2009 …rengia vaikus Moteris 2009 . . . rūpinasi vaikų maitinimu Vyras 4 16 77 9 28 62 1994 11 24 38 8 30 31 2000 6 30 36 7 42 22 2009 2 31 46 5 45 29

Buities darbų pasiskirstymas Lietuvos šeimose pagal vyrų ir moterų nuomonę Vedę vyrai, % Šeimoje tas asmuo, . . , yra: Ištekėjusios moterys, % . . . kuris skalbia ir lygina. . . Abu 1994 4 73 16 3 76 13 2000 3 79 17 3 81 12 3 77 15 4 78 14 1994 3 60 26 4 66 17 2000 4 79 18 5 73 14 4 68 22 2 70 23 1994 10 50 34 12 56 23 2000 8 64 27 8 67 23 8 50 40 9 57 32 1994 4 57 27 5 62 19 2000 5 66 21 3 72 18 3 65 26 4 70 22 1994 3 33 37 2 37 33 2000 3 35 26 3 40 23 2009 . . . kuris prižiūri ligonius ir senelius. . . Moteris 2009 . . . kuris plauna indus. . . Vyras 2009 . . . kuris perka kasdienius pirkinius. . . Abu 2009 . . . kuris tvarko butą. . . Moteris 2009 . . . kuris kasdien gamina maistą. . . Vyras 1 29 26 2 32 26 1994 3 76 14 2000 3 83 11 2 83 9 2009 2 85 9 3 87 5

„Žmogaus ir moters evoliucija“

Kaip geriau ĮMONEI AR ĮSTAIGAI?

KAIP GERIAU ĮMONEI AR ĮSTAIGAI ? ORIENTUOTIS TIK Į DARBUOTOJUS VYRUS IR IŠ DALIES Į NETEKĖJUSIAS MOTERIS? LAIKYTI MOTERIS “REZERVINE DARBO ARMIJA”? PANAUDOTI ABIEJŲ LYČIŲ INTELEKTUALINĮ IR EKONOMINĮ POTENCIALĄ?

Kaip geriau visuomenei?

KAIP VISUOMENEI GERIAU? abu sutuoktiniai/partneriai dirba apmokamame darbe vienas iš sutuoktinių (paprastai moteris) neapmokamai dirba namuose, kartu užtikrindama ugdymo, priežiūros bei kitas tarpasmenines funkcijas (kažkada JAV laikėsi tokios politikos)

Visiškas ir visavertis moterų dalyvavimas darbo rinkoje: Stiprina valstybę ekonomiškai ir intelektualiai; Didina gimstamumą; Stiprina pensinio draudimo sistemą; Mažina socialinių pašalpų gavėjų ratą Todėl būdama suinteresuota moterų darbu, valstybė negali likti nuošalyje, ir turi sudaryti sąlygas darbo ir šeimos pareigų derinimui.

VISUOMENĖS IŠLAIDOS ŠEIMAI MOKAMOS NĖŠTUMO, GIMDYMO BEI VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGOS ĮVAIRIOS IŠMOKOS BEI PAŠALPOS VISUOMENINĖS VAIKO PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS NEMOKAMAS MOKSLAS VAIKŲ PAPILDOMAS UGDYMAS, VASAROS POILSIS SENŲ BEI LIGOTŲ ŠEIMOS NARIŲ PRIEŽIŪRA PARAMA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMS

ES – demografinės problemos Gyventojų senėjimas, žemas gimstamumas, nepilnos šeimos – susieti su moterų dalyvavimu darbo rinkoje. Teigiama koreliacija tarp moterų darbo ir gimstamumo.

Suminio gimstamumo rodiklio (TFR)[1] dinamika 1965 -2009 m. [1] Suminis gimstamumo rodiklis (TFR) - vidutinis gyvų gimusių skaičius, kurį pagimdytų moteris per savo gyvenimo reproduktyvų periodą (Statistikos departamentas).

Gimusių ne santuokoje vaikų dalies dinamika 19852005 m. , %

ES – pagrindinės darbo ir šeimos derinimo priemonės Vaiko priežiūros atostogos (abiejų tėvų dalyvavimas) Lankstus darbo grafikas ir formos, nepilna darbo diena, socialinės garantijos, esant lanksčioms darbo formoms (flexicurity). Senyvo amžiaus bei ligotų žmonių priežiūra. Darbdavių įsijungimas. Aprūpinimas vaiko priežiūros institucijomis (kokybiškos, prieinamos, paslankios darbo valandos)

PAGRINDINĖS ŠEIMOS POLITIKOS PRIEMONĖS, SKATINANČIOS GIMSTAMUMĄ: Šeimos ir darbo pareigų derinimas: Visiškas aprūpinimas visuomeninėmis vaiko priežiūros institucijomis; Ilgos vaiko priežiūros atostogos, kompensuojamos didžiąja uždarbio dalimi; Pagalba prižiūrint ne tik vaikus, bet ir senus/ligotus šeimos narius; Lanksčios darbo formos. Universalios išmokos; Lyčių lygybė (ir šeimoje).

ES – vaiko priežiūros atostogos 2 direktyvos: Motinystės atostogos – 14 sav. prieš ir/arba po gimdymo; Vaiko priežiūros atostogos 3 mėn. nemokamų atostogų motinai ir tėvui individualiai. - “Tėvo kvota” (Šiaurės šalys) ir tėvo atostogos (Baltijos šalys).

ES – vaikų priežiūra Barselonos (ES taryba 2002) tikslai: Min. 90 proc. vaikų nuo 3 iki privalomo mokyklinio amžiaus; Apie pusė šalių įgyvendino. Lietuvoje 2009 m. 73, 7 proc. , 97 proc. – mieste ir 31, 5 proc. – kaime. Min. 33 proc. vaikų iki 3 m. Tik 5 -6 šalys įgyvendino. Lietuvoje 2009 m. 21, 3 proc. , 29, 1 proc. – mieste, 5, 3 proc. kaime. Geriausiai Šiaurės ir Vakarų šalys, blogiausiai – Pietų ir posocialistinės. Klausimas dėl tinkamo darbo laiko ir prieinamumo.

Literatūra ir šaltiniai Daukantienė, N. (2006)Darbo rinkos pokyčiai Lietuvoje: moterų ir vyrų padėties aspektai. FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006. Nr. 4. P. 46– 54 http: //www. lygus. lt/uzimtumas/seima-ir-darbas/derinimo-modelis/ , , Moterų ir vyrų teisių, pareigų, galimybių šeimoje ir darbe suderinamumas: sociokultūrinė analizė”, 2007, Prieiga internete: http: //www. socmin. lt/index. php? -732855570 LIETUVOJE TAIKOMŲ LANKSTAUS DARBO ORGANIZAVIMO FORMŲ TEISINIO REGULIAVIMO ĮVERTINIMO STUDIJA, 2011, Prieiga internete: www. zef. lt/zef/index. php? id=87&did=81 G. Purvaneckienė “Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje”, Vilnius, 2009 V. Šidlauskienė, G. Purvaneckienė ir kt. (2009) „Įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) skatinimas Lietuvoje“ http: //eige. europa. eu/lt/content/frequently-asked-questions http: //epp. eurostat. ec. europa. eu/statistics_explained/index. php? title=File: Total_fertility_rate, _19 60 -2011_%28 live_births_per_woman%29. png&filetimestamp=20130129121040 http: //db 1. stat. gov. lt/statbank/selectvarval/saveselections. asp? Main. Table=M 3010508&PLangua ge=0&Table. Style=&Buttons=&PXSId=3213&IQY=&TC=&ST=ST&rvar 0=&rvar 1=&rvar 2=&rvar 3 =&rvar 4=&rvar 5=&rvar 6=&rvar 7=&rvar 8=&rvar 9=&rvar 10=&rvar 11=&rvar 12=&rvar 13=&rvar 14=