Nacionalinė konferencija Socialinių paslaugų teikimo kaimo gyventojams geroji

Nacionalinė konferencija „Socialinių paslaugų teikimo kaimo gyventojams geroji patirtis“ Druskininkai 2013 m. birželio 6 d. Pranešėjai: A. Vareikytė, LSA; G. Kuliešis, LAEI

Projekto aktualumas (1) • Lietuvoje trūksta viešųjų paslaugų gerosios patirties analizės ir jos sklaidos. • Pagal Vietos savivaldos įstatymą socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas - savarankiškoji savivaldybių funkcija, t. y. šią funkciją savivaldybės įgyvendina atsižvelgdamos į: - vietos gyventojų poreikius; - vietos prioritetus; - vietos sąlygas ir kitus veiksnius.

Projekto aktualumas (2) • Savarankiškas funkcijos pobūdis lemia, kad teikiant socialines paslaugas Lietuvos savivaldybėse taikomi skirtingi teikiamų paslaugų: - organizavimo būdai; - apimtys; - asortimentas; - apmokėjimo tvarka; - finansavimo ypatumai; - socialinių globos įstaigų infrastruktūra;

Ko buvo siekiama įgyvendinant Projektą - pagerinti socialinių paslaugų teikimą; - pagerinti prieinamumą kaimo gyventojams; - suaktyvinti soc. paslaugų specialistų darbą; - pasiūlyti naujų idėjų ir motyvacijos naujovių diegimui; - glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi.

Tikslas ir uždaviniai • Tikslas - įvertinti ir aprašyti socialinių paslaugų teikimo kaimo gyventojams gerąją praktiką. • Uždaviniai: - išnagrinėti socialinių paslaugų sampratą; - išanalizuoti socialinių paslaugų teikimo sistemos teorinius aspektus, struktūrą, ir rūšis; - identifikuoti gerosios patirties koncepciją; - išsiaiškinti savivaldybių socialinės srities specialistų ir kaimo bendruomeninių lyderių nuomonę apie socialinių paslaugų teikimo kaimo vietovėse klausimais. - nustatyti socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo ypatumus Lietuvos savivaldybėse;

Projekto vykdymo etapai (1) 2012 m. pabaigoje atlikta anketinė apklausa: - 378 savivaldybių specialistų (socialinės paramos skyrių, socialinių paslaugų centrų vadovų ir seniūnijose dirbančių socialinio darbo organizatorių) ir - 201 kaimo bendruomenių pirmininkų ar jų pavaduotojų.

Projekto vykdymo etapai (2) - Atrinktų socialinių paslaugų gerosios patirties atvejų gilesniam aptarimui ir patikslinimui buvo taikytas kokybinis tyrimo metodas - fokus grupės. - Fokus grupių dalyviai – tai atrinktų gerosios praktikos pavyzdžius pateikusių savivaldybių socialinės paramos skyrių ir socialinių paslaugų centrų vadovai bei kaimo bendruomenių atstovai; - Darbo Fokus grupėse rezultatas - sudarytas galutinis gerosios praktikos pavyzdžių sąrašas

Anketa siekta išsiaiškinti tokius socialinių paslaugų teikimo aspektus: • jų teikimo kaime ir mieste specifika ir problemas • paslaugų poreikio tenkinimo laipsnį; • ar gerėja/blogėja jų teikimas; • kokybiško paslaugų teikimo veiksnius; • socialinio darbo tobulinimo kryptis; • nuostatas dėl bendruomenių vaidmens; • gerosios patirties sklaidos galimybes.

Respondentų nuomonė dėl paslaugų teikimo mieste ir kaime (1) • Plačiau taikoma neformali pagalba; • Lengviau įtraukti NVO ir bendruomenes į paslaugų teikimą; • Mažesnės galimybės gauti socialines paslaugas; • Dažniau kyla pavojus soc. darbuotojo saugumui; • Didesnis socialinių darbuotojų darbo krūvis; • Sunkiau sutelkti įvairių specialistų komandas; • mažesnis kaimo žmonių reiklumas specialistams; • transporto tiek klientams, tiek socialinių paslaugų teikėjams trūkumas.

Respondentų nuomonė dėl paslaugų teikimo problemų (2) Pagrindinis akcentas: socialinės paslaugos dažnai neprieinamos dėl per didelio atstumo Trūksta: • soc. paslaugų teikimo suderinamumo; • bendruomenių įsitraukimo; • paslaugų įstaigų ir paslaugų rūšių; • metodinių rekomendacijų; • darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursų;

Respondentų nuomonė dėl paslaugų teikimo problemų (3) Nesutiko su teiginiais, kad: • nepakankamai vertinama klientų nuomonė apie suteiktas paslaugas; • netinkama soc. paslaugų apmokėjimo tvarka; • Netinkamai apibrėžtos savivaldybių centro ir seniūnijų atsakomybės

Socialinių paslaugų poreikio tenkinimo vertinimas (4)

Socialinių paslaugų teikimo pokyčiai (5)

Socialinių paslaugų plėtrą įtakojantys veiksniai (6) Socialinio darbuotojų profesionalumas ir iniciatyva Savivaldybės vadovų požiūris į socialinių paslaugų sritį Finansiniai ištekliai Darbuotojų skaičius ES paramos lėšos Įstatyminė bazė Savanoriško darbo ir bendruomenės narių iniciatyvos Valstybinių socialinių programų vykdymas Gerosios patirties sklaida Metodinių centrų veikla NVO spaudimas ir aktyvi veikla Kitų savivaldybių pavyzdžiai stipriai įtakoja – vieta 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

VI. Socialinių paslaugų teikimo tobulinimas (7) ką reikia tobulinti:

Kaip buvo vertinama geroji patirtis Buvo parengti 4 socialinių paslaugų gerosios patirties vertinimo kriterijų blokai : • įstaigų plėtra, kaimo gyventojų įtraukimo į socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo procesą aktyvinimas; • teikimo organizavimo tobulinimas; • kokybės gerinimas; • priemonės inovatyvumas

Gerosios patirties vertinimo kriterijai (1) • Socialinių paslaugų gerosios patirties vertinimo kriterijai parinkti atsižvelgiant į: - LR Seimo patvirtintos Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatas; - Viešojo valdymo tobulinimo 2012 -2020 metų programos nuostatas dėl valdymo procesų atvirumo, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo viešajame gyvenime skatinimo, galių ir atsakomybių perdavimo visuomenei skatinimo.

Gerosios patirties vertinimo kriterijai (2) 1 blokas. Socialinių paslaugų įstaigų plėtra, kaimo gyventojų įtraukimas į socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo procesą: • socialinių paslaugų įstaigų veiklos tobulinimas; • konsultavimasis su visuomene, NVO, vietos bendruomene, seniūnaičiais; • sąlygų sudarymas NVO, privatiems subjektams dalyvauti paslaugų teikime.

Gerosios patirties vertinimo kriterijai (3) 2 blokas. Socialinių paslaugų teikimo organizavimo tobulinimas • atsakomybių paskirstymo tobulinimas; • paslaugų administravimo procedūrų perkėlimas į elektroninę erdvę; • vieno langelio principo įgyvendinimas; • paslaugų prieinamumas ir jų teikimas vartotojams patogiu būdu ir laiku; • paslaugų teikimo kompleksiškumas, skirtingų pagalbos formų suderinimas

Gerosios patirties vertinimo kriterijai (4) 3 blokas. Socialinių paslaugų kokybės gerinimas: • klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimas; • socialinių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų kokybės stebėsena ir vertinimas

Gerosios patirties vertinimo kriterijai (5) 4 blokas. Socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo gerinimo priemonės inovatyvumas: • įdiegta moderni laiko ir turinio prasme priemonė; • įdiegta efektyvi ir veiksminga priemonė (pasiteisina ekonominiu, finansiniu, organizaciniu aspektais).

Gerosios patirties atrankos procedūros ir eiga • Parengta gerosios praktikos pavyzdžio aprašymo forma; • Gerosios praktikos pavyzdžių atrankos anketa, pagal kurią buvo vertinamos gerosios praktikos atvejai; • Vadovaujantis šiais principais buvo atrinkta 18 savivaldybių 20 gerosios praktikos projektų surinkusių didžiausią „inovatyvumo“ balų skaičių;

Gerosios patirties pirmūnai Alytaus Anykščių Druskininkų Elektrėnų Jonavos Kaišiadorių Kauno Kazlų Rūdos Lazdijų Marijampolės Pagėgių Pakruojo Pasvalio Šalčininkų Šilalės Varėnos Vilniaus Zarasų

Gerosios patirties, inovacijų samprata • Analizuojant viešąjį sektorių plačiai naudojama inovacijos sąvoka. Inovacijos apibūdinimai glaudžiai siejami su gerosios patirties samprata. • Inovacija – suprantama kaip naujų idėjų generavimas, tobulesnis sprendimas, kuris geriau nei ankstesnieji sprendimai, tenkina visuomenės poreikius jį vartojant. 24

Inovacija – nauja praktika • Nauja idėja tampa inovacija tik tada, kai ji praktiškai įgyvendinama ir suteikia naudą, reikšmingą individui, grupei, organizacijai ar visuomenei. • Inovacijos atsiranda dinaminėje aplinkoje. 25

Viešojo sektoriaus gerosios patirties atrankos • Nuo 1998 m. Europos mastu įgyvendinama iniciatyva – rinkti ir skleisti viešojo sektoriaus institucijų, įstaigų, organizacijų gerosios patirties pavyzdžius. • Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė 2005 metais. 26

Viešojo sektoriaus gerosios patirties atrankos • Kas antri metai organizuojamos gerosios patirties pavyzdžių atrankos. • Vyksta nacionalinės kokybės konferencijos. • Atrankai pateikiami projektai, susiję su viešojo administravimo tobulinimu, įvairių viešųjų paslaugų tiekimo kokybės gerinimu. 27

Viešojo sektoriaus gerosios patirties atrankos ir sklaidos iniciatyva • trys projektai paskelbiami geriausiais gerosios patirties pavyzdžiais. • geros patirties pavyzdžiu buvo pripažintas Marijampolės savivaldybės projektas “Socialinės rizikos šeimų paramos centro Igliaukos seniūnijoje įkūrimas” (2011 m. ) bei Kauno rajono Socialinių paslaugų centro projektas “Aš noriu augti su savo tėčiu ir mama” (2005 m. ). 28

Inovacijos socialinių paslaugų srityje • Kiekvienoje šalyje socialinių paslaugų inovacijos- gerosios patirties- samprata gali būti skirtinga. • Ji priklauso nuo kiekvienos šalies kultūrinio, socialinio – ekonominio konteksto, politinės bei teisinės aplinkos ir kitų veiksnių. 29

Inovacijų socialinių paslaugų sektoriuje ypatumai (1) • Visos paslaugos neturi autonominio egzistavimo, kaip pvz. fizinis daiktas su techninėmis charakteristikomis. Paslaugos – tai socialinės konstrukcijos, turinčios svarbią visuomenei santykių – ryšių dimensiją. • Socialinės paslaugos nukreiptos į žmogų, turintį problemų, todėl didelę reikšmę inovacijose turi santykių- ryšių dimensiją tarp paslaugos teikėjo ir kliento. 30

Inovacijų socialinių paslaugų sektoriuje ypatumai (2) • Taikomi ne tik visoms sritims bendri kriterijai : naujos paslaugų rūšys, paslaugų teikimo formos, nauji socialinio darbo metodai, naujoviška vadyba, veiksmingumas, nauja partnerystė ir kt. , bet ir papildomi kriterijai. 31

Inovacijų socialinių paslaugų sektoriuje ypatumai (3) • Inovacijos socialinių paslaugų sektoriuje apjungia socialinių problemų sprendimą ir pačių žmonių motyvaciją, jos generuoja sisteminius pokyčius visuomenėje, t. y. keičia požiūrius ir vertybes, įtakoja strategijas ir procesus, kuria pridėtinę vertę visuomenėje. • Inovacijos turi stimuliuoti naujus sprendimus, mobilizuoti žmones, idėjas, išteklius – kurti naują socialinę politiką. 32

Inovatyvių judėjimų poveikis socialinių paslaugų sistemai • ”Normalizacijos ” judėjimas (Wolfensburger, 1975) įtakojo, kad visuomenės traktuoja neįgaliuosius kaip visus kitus ir kuria aplinką, reikalingą jų pilnaverčiam gyvenimui. • “Nepriklausomo gyvenimo” judėjimas paskatino neįgaliuosius reikalauti, kad jie patys gali pasirūpinti savo pačių socialine pagalba, o ne priimti standartizuotą socialinių įstaigose teikiamą pagalbą. • Socialinio , o ne medicininio modelio išvystymas įtakojo neįgalumo sampratos platesnį supratimą ir jo aprašymą. XX- ojo amžiaus pabaigoje inovatyvūs judėjimai padarė esminius pokyčius daugelio ES šalių socialinėse sistemose. 33

Inovacijos ir socialiniai pokyčiai SOCIALINIAI POKYČIAI REIKŠMĖS DEMOGRAFINIAI POKYČIAI SENSTANTI VISUOMENĖ, ILGESNĖ GYVENIMO TRUKMĖ DIDĖJANTIS ŽMONIŲ, VYRESNIŲ 80 M. , SKAIČIUS LŪKESČIAI, REIKALAVIMAI DIDĖJANTYS NORAI IR REIKALVIMAI GAUTI GEROS KOKYBĖS PRIEŽIŪRĄ, TURĖTI GERESNĘ GYVENIMO KOKYBĘ. GYVENIM O STILIUS DAŽNAS STRESAS, DEPRESIJA, ALKOHOLIO, NARKOTIKŲ VARTOJIMAS SOCIALINĖS ROLĖS ŠEIMOS STRUKTŪROS POKYČIAI, VIENIŠŲ IR GYVENANČIŲ PO VIENĄ , ŽMONIŲ SK. DIDĖJIMAS, ŠEIMOS SANTYKIŲ KEITIMASIS SAVARANKIŠKAS GYVENIMAS TEISIŲ IR LYGIŲ GALIMYBIŲ SUDARYMAS NEĮGALIESIEMS ORGANIZACINIAI POKYČIAI FINANSINĖS KRIZĖS, BENDRADARBIAVIMO, KOMANDINIO DARBO DIDĖJANTIS POREIKIS 34

Socialinių paslaugų gerosios patirties sritys • Socialinių paslaugų poreikių tenkinimas. • Socialinių paslaugų kokybė. • Socialinių paslaugu prieinamumas. 35

Socialinių poreikių tenkinimo modeliai 36

Socialinių paslaugų kokybė Kiekvienas kokybės vertinimo lygmuo turi savo kokybinio vertinimo aspektus: 1. Individo - paslaugų gavėjo lygmuo. —> Subjektyvus kliento pojūtis, vertinimas, poreikių pagal numatytą planą patenkinimas. 2. Socialinių paslaugų įstaigos lygmuo. —> Įstaigos veiklos organizavimas, garantuojant socialinį-ekonominį įstaigos veiklos efektyvumą. 3. Savivaldybės lygmuo. —> Paslaugų savivaldybėje optimalumas, pažangios patirties taikymo skatinimas, paslaugų prieinamumo gyventojams užtikrinimas. 4. Valstybės lygmuo. —> Paslaugų politikos pagrįstumas, perspektyvumas. Kokiais būdais vertinama socialinių paslaugų kokybė? (Žalimienė L. , 2001). 37

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS • Prieinamumas gali būti analizuojamas šiais aspektais: • Organizaciniu; • Komunikaciniu; • Ekonominiu.

PASLAUGŲ ORGANIZACINIS PRIEINAMUMAS • Organizacinis prieinamumas vertinamas atsakant į klausimus, ar yra galimybė klientams gauti reikalingas socialines paslaugas, ar pakanka socialinių globos įstaigų, specialistų, išteklių, ar tinkamas globos įstaigų darbo laikas, ar paslaugų gavimui sudaromos klientų eilės (laukimo sąrašai), ar socialines paslaugas reglamentuojantys teisės aktai sudaro galimybes tinkamai organizuoti socialines paslaugas.

Lietuvos savivaldybių socialinių paslaugų teikimo ypatumai 1. Skiriasi atskirų savivaldybių socialinių paslaugų infrastruktūra. 2. Skiriasi savivaldybių biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms tenkančios vienam rizikos asmeniui. 3. Skiriasi atskirose savivaldybėse dirbančių socialinių darbuotojų skaičius tenkantis 1000 rizikos grupės asmenų.

Socialinių paslaugų tinklo netolygumai savivaldybėse (10 tūkst. gyventojų tenka vietų/gavėjų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys ) Paslaugų rūšis Min Max Senelių globos namuose 2, 8 65, 7 Dienos centruose seniems ir neįgaliems 0 (7 savivaldybės) 30, 5 Socialinių paslaugų į namus 9 78, 6 Vaikų dienos centruose 0 (7 savivaldybės) 78, 9 Vaikų globos namuose, šeimynose 0 (8 savivaldybės) 53, 9

Bendruomenių plėtra • Laikotarpis po 2000 metų vadinamas bendruomeninių organizacijų, o kartu ir bendruomeniškumo po nepriklausomybės atkūrimo, sąjūdžiu 2011 m. 1800 bendruomenių 2007 m. centrų 1000 bendruomenių centrų 2004 m. 800 bendruomenių centrų 2000 m. 10 bendruomenių centrų 43

PASLAUGŲ KOMUNIKACINIS PRIEINAMUMAS • Vertinant komunikacinį prieinamumą gilinamasi į atstumą iki socialinės globos įstaigos, ar yra prieinamas viešasis ar spec. transportas, ar gyventojams yra prieinamos kitos informacinės priemonės (telefonas, internetas ir kt ).

PASLAUGŲ EKONOMINIS PRIEINAMUMAS • Analizuojant ekonominį prieinamumą būtina atsakyti į klausimus, kiek gyventojams tenka mokėti ir (ar) primokėti už socialines paslaugas, kaip vykdomas solidarumo principas.

Socialinių paslaugų plėtojimo geroji praktika: Užsienio šalių patirtis. Daugelyje ES šalių vaiko gerovės srityje socialinių bendroje socialinių paslaugų struktūroje, stacionarios paslaugos vaikams užima tik nedidelę socialinių paslaugų dalį, o didžiąją dalį paslaugų rizikos vaikams ir jų šeimoms sudaro nestacionarios socialinės paslaugos.

Stacionarių ir nestacionarių socialinių paslaugų rizikos šeimoms ir jų vaikams struktūra RESIDENTIAL CARE FOSTER CARE COMMUNITY SERVICES 47

DE-INSTITUCIONALIZACIJOS ŽINGSNIAI Stebėjimas ir proceso rezultatų vertinimas Pasiruošimas ir personalo veiklos keitimas Planavimas ir perskirstymas išteklių 10 9 8 7 6 5 Vaikų globos situacijos analizė 4 3 2 1 Pasiruošimai ir vaikų judėjimas (perkėlimas) Bendruo menines paslaugos Situacijos analize savivaldybių ir šalies lygmenyse Įšaugęs pratimas ir siekis šio tikslo Geras vadovavimas procesui Logistinė veikla 48

Prevencinė veikla siekiant, kad vaikai nepatektų į globos namus (1) • Sukurtas bendruomeninių paslaugų tinklas: Kokios socialinės, ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos vaikui jo poreikiams tenkinti, ar galima profesionalų pagalba šeimai namuose? • Vertinimas. Kiekvienos šeimos įvertinimas dėl tinkamumo tenkinti vaiko poreikius, tėvų gebėjimas, gyvenimo sąlygos auginti vaiką. • Socialinė pagalba šeimoms – finansinė, praktinė, emocinė. 49

Prevencinė veikla siekiant, kad vaikai nepatektų į globos namus (2) • Reabilitacinių paslaugų prieinamumas šeimoms su didele rizika (vaiko išnaudojimas, fizinis , emocinis, seksualinis smurtas) • Aukštos kokybės laikinos vaikų globos modelio parengimas ir jo taikymas – modelis turėtų veikti kaip pvz. šeimoms praėjusioms reabilitaciją. • Įvaikinimo paslaugos (po reabilitacijos ir kitų intervencijų ) • Nemokamas profesionalus atstovavimas šeimoms, kurioms tai reikia. 50

Pakopinė bendruomeninių paslaugų teikimo sistema 6. Long stay hospitals ( ilgalaikio buvimo ligoninės) - psichoreurologiniai pensionatai. Į pensionatus neturėtų būti talpinami žmonės, jei bendro tipo intensyvios globos namuose jiems garantuoti tokį patį savarankiškumo laipsnį 5. Intensyvios globos namai. Į intensyvios globos namus neturi būti siunčiamas žmogus, jei paslaugas galima jam teikti bendro tipo senelių namuose 4. Senelių globos namai. Į senelių globos namus neturėtų būti siunčiami žmonės, jei dienos centrai jiems gali suteikti tokį pat savarankiškumą 3. Dienos centrai. Į dienos centrus neturėtų būti nukreipiami pagyvenę žmonės, jei paslaugos jiems gali būti teikiamos namuose(gyvenamojoje vietoje) 2. Pagalba namuose. Pagalbos namuose paslaugos iš valstybinių institucijų neturi būti teikiamos, jei tai gali padaryti neformalūs paslaugų teikėjai, t, y. kaimynai ar giminės. 1. Neformali globa neturi būti teikiama, jei žmogus pats savarankiškai gali gyventi

Inovacijų socialinėje srityje plėtojimo kryptys Naujos perspektyvos įprastoms klientų grupėms: • Neįgalieji. Moterys su negalia – pagerinti jų gyvenimą. Vaikai su negalia – jų specialiųjų poreikių tenkinimas. Neįgaliųjų šeimos nariai – atokvėpio, poilsio paslaugos - “care hotels”, tėvų švietimas, kaip susitvarkyti su vaikų negalia. • Skurdo ir benamystės įveikimas. • Integruotos globos kūrimas – panaikinti tradicinį atskyrimą tarp sveikatos ir socialinio sektoriaus. (vienas vertinimo procesas - multi – disciplininis žmogaus įvertinimas) 52

“Jeigu naujovę labai sunku įgyvendinti, vadinasi ji nebūtina” L. Vovenargas Ačiū už dėmesį 53