LIETUVOS RESPUBLIOS SEIMUI VILNIUS 2000 gruodžio 1 d

LIETUVOS RESPUBLIOS SEIMUI VILNIUS, 2000 gruodžio 1 d. z. Lietuvos valstybės informcijos ir ryšių technologijų (IRT) problemos z Romualdas Krukauskas z Robertas Tamulevičius z Vytautas Vitkauskas z Juozas Zalatorius 2000 12 01, LR Seimo komitetams z Asociacija INFOBALT LIETUVA OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 1

Lietuva 1994 -1999 metais kartu su kitomis Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis buvo viena iš greičiausiai augančių IRT rinkų pasaulyje. APMAUDU - BET OFICIALIOS VALSTYBINĖS STATISTIKOS APIE ŠIOS RINKOS DYDĮ IR AUGIMO TEMPUS, KAIP IR APIE VALSTYBINIO IRT SEKTORIAUS FINANSAVIMĄ LIETUVOJE IKI ŠIOL NĖRA Asociacijos INFOBALT firmų kasmet surenkamų duomenų pagrindu (pagal pardavimų apimtis su PVM) gauti toliau pateikti neoficialūs šios rinkos augimo rodikliai 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 2

Lietuvos informacijos (I) ir ryšių technologijų (RT) rinkos plėtra 1995 -1999 metais ir prognozė 2000 metams 392 479, 3 618, 5 807, 8 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 863, 6 1146, 4 3

Pagrindinis rodiklis, vaizduojantis valstybių išsivystymą IRT srityje bei leidžiantis valstybes palyginti tarpusavyje yra santykio IRT/BVP procentas (BVP yra valstybės per metus sukurtas bendras vidinis produktas), angliškai ICT/GDP % įvardijamas kaip “ICT per GDP by Country “. 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 4

WITSA - World Information Technology and Services Alliance 1998 metų duomenis sugretinus su mūsų INFOBALT gauta informacija, netikėtai Lietuva atsiduria labai aukštoje 12 vietoje tarp išsivysčiusių pasaulio šalių Kas reiškia tik dvi galimybes: 1. Arba Lietuvos BVP per mažas (neįskaityta šešėlnė ekonomika, kas yra daugiau tikėtina) 2. Arba INFOBALT duomenys blogi ( kas 12 01, LR mažiau tikėtina)2000 komitetams. Seimo OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 5

• 1998 m. WITSA+INFOBALT duomenimis ITR/BVP z z z z z z z 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 UK New Zealand US Australia Canada Singapore Hong Kong South Afrika Sweden Switzerland Japan Lithuania Netherlands Denmark Colombia Ireland France Czech Rep. Finland Belgium Norway Korea Israel Vietnam Malaysia Germany 8, 4 8, 3 8, 2 7, 8 7, 2 7 6, 9 6, 8 6, 7 6, 5 6, 4 6, 2 5, 9 5, 7 5, 6 5, 5 5, 4 5, 2 5 5 4, 9 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 Portugal Austria Chile Brazil Italy Slovakia Taiwan Greece Hungary Spain Mexico Venezuela Slovenia Argentina China Philippines Saudi Arabia Poland Thailand Egypt India Indonesia Russia Turkey Romania Bulgaria % 4, 8 4, 6 4, 5 4, 2 4 4 4 3, 7 3, 5 3, 4 3, 3 3, 1 3 2, 6 2, 4 2, 3 2, 2 2 1, 9 1, 7 1, 5 0, 3 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 6

2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 7

2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 8

2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 9

2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 10

z. Niekas LIETUVOJE oficialiai nežino, kiek pinigų mūsų valstybė per metus išleidžia IRT sričiai. z Jei INFOBALT duomenimis 1998 metais viso Lietuvoje IT sričiai (kompiuterinėms sistemoms) išleista 240 mln. USD, tai galima tik spėti, kad valstybės dalis šiuose pirkimuose buvo apie 33 % ir tai sudarė 80 mln. USD arba 320 mln. litų. z PANAŠIAI GALIMA SPĖTI - kad per paskutinius 6 metus Lietuvos valstybė (1994 -1999) kompiterizacijai išleido 345 mln. USD arba 1380 mln. Litų. 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT z WWW. INFOBALT. LT 11

Jau išleista 1380 mln. Litų, o rezultatų nėra zŠių pinigų tikrai turėjo užtekti visiems svarbiausiems valstybiniams projektams: valdymo, apskaitos ir biudžeto, mokesčių, muitų, švietimo, pasienio kontrolės, savivaldybių, ligonių kasų ir t. t. , kurie buvo numatyti daugelyje taip ir neįykdytų valstybės programų, pradedant pirmąja programa LIETUVA 2000 dar 1993 metais. 2000 12 01, LR Seimo komitetams z OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 12

VISI ŠIE DUOMENYS RODO, KAD PINIGŲ IRT SEKTORIUI VALSTYBĖ SKIRIA GAL IR NEMAŽAI, BET TAI - KAD NĖRA LAUKIAMŲ REZULTATŲ (VEIKIANČIŲ SISTEMŲ) SAKO - KAD PINIGAI VALDOMI IR NAUDOJAMI NEEFEKTYVIAI, IR KAD, GAL BŪT, JŲ GALIMA IR SUTAUPYTI !!! 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 13

z. Atėjo 2000 metai, o programa LIETUVA 2000, kaip ir visos kitos liko neįgyvendintos. z. Nesėkmės priežastys yra: z- neįvykdyta valstybės valdymo reforma z- decenralizuotas IRT srities valdymas bei neintegruotas, žinybins finansavimas z- perdėm didelis valdiško aparato tarnautojų skaičius 01, LR Seimopačiu jų ir tuo 2000 12 komitetams neefektyvus darbas OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 14

z. Pagrindinė problema - ŽYNYBIŠKUMAS. Kiekviena ministerija stato atskirą, nesusietą su kitais savo “salelę” informacinę sistemą, traukia “finansavimo paklodę” į savo pusę. z. Nėra valstybėje žinybos, kuri turėtų nusibraižiusi visą apibendrintą Lietuvos valstybinių institucijų kompiuterinių sistemų generalinį planą (kalbant statybinikų terminais) ir pagal jį “vykdytų statybas” (nors 2000 12 01, LR Seimo daug reikalai čia komitetams OFFICE@INFOBALT. LT sudėtingesni nei. WWW. INFOBALT. LT statybose). 15

A. REIKALINGA IRT valdymo reforma z 1. Informacinės visuomenės komitetas SEIME; kuris centralizuotų IRT lėšų planavimą ir skyrimą “viena eilute” - įskaitant 1. nacionalinio biudžeto, 2. privatizavimo, 3. investicines 4. užsienio pagalbos (PHARE ir kt. ) finansavimo lėšas. z 2. Jungtinis, VIRŠŽINYBINIS IRT depatramentas prie Vyriausybės, IRT lėšų valdytojas, kompiuterinių sistemų generalinis projektuotojas bei eksploatuotojas. (Šios integruotos sistemos dalis konkurso būdu turi kurti komercinės 2000 12 01, LR Seimo firmos) komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 16

B. REIKALINGA - INFORMACINIŲ SISTEMŲ ir REGISTRŲ CENTRALIZACIJA z INFORMACINIŲ SISTEMŲ CENTRALIZACIJA reiškia, kad visos šios žinybos neturi kurti atskirai vien tik “savo vieną” sistemą. Tai reiškia, kad vadovaujant viržinybiniam ITR departamentui - valdančiam sistemai skirtus pinigus, bus projektuojama ir eksploatuojama bendra integruota sistema. z Tik detaliau išnagrinėjus, turi būti nuspręsta, ar (ir kokie) žinybų Informacinių sistemų padaliniai turi būti sujungti į vieną “superskaičiavimo centą”, ar jų jungti iš viso nereikia (pvz, SODROS, mokesčių muitinių ir t. t. ), bet bandyti įdiegti dvigubą administracinį (tuo pačiu ir finansinį) pavaldumą, kaip pvz. Pusė uždavinių (ir lėšų) bus gaunama iš žinybinių šaltinių (kaip 12 01, dabar), ir pusė - iš 2000 yra LR Seimo komitetams integratoriaus funkciją vykdančio ir kitų žinybų poreikius OFFICE@INFOBALT. LT tenkinančio ITR departartamento. WWW. INFOBALT. LT 17

PRIORITETAI IR CENTRALIZACIJA !!! - PVZ. Tikslas turi būti suformuluotas taip: Iki 2002 metų pabaigos turi pradėti veikti visoje Lietuvos teritorijoje bendra iždo, muitų, mokesčių, SODROS, ligonių kasų, migracijos ir pasienio kontrolės sistema. Generalinis projektuotojas ir asmeniškai atsakingas už sistemą yra p. J. Petraitis. Sistemos sąmatinė vertė - 80 Mln. litų. z INFORMACINIŲ SISTEMŲ CENTRALIZACIJA nereiškia minėtų administracinių (muitų, mokesčių ir t. t. ) sistemų sujungimo į vieną “super ministeriją”, z CENTRALIZACIJA gali reikšti kai kurių žinybų kompiuterinių padalinių sujungimą į vieną centrą, gal būt su dvigubu žinybiniu pavaldumu ir dviem finansavimo šaltiniais. 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 18

Kodėl tai būtina daryti? z Didžiąją dalį Lietuvoje vykdomų informatikos projektų sudaro žinybinės informacinės sistemos, kurios yra kuriamos ir diegiamos beveik visose valstybės valdymo institucijose. VRSR ministerijos Informacijos ir informatikos departamente iki 2000 metų buvo užfiksuota 40 informacinių sistemų ir 61 valstybės registras. 1999 metų pabaigoje atliktos apklausos duomenys rodo, kad realiai vystomos tik 28 sistemos (duomenys gauti tik iš valstybės institucijų ir įstaigų). Šių informacinių sistemų vaidmenį apibrėžia pirmiausia žinybiniai poreikiai. Nėra stsakingų asmenų. Visos jos kaip reikiant neveikia. 2000 12 01, LR z TAIP YRA TODĖL, KAD Seimo NĖRA JIEMS VISIEMS komitetams OFFICE@INFOBALT. LT PINIGŲ ! WWW. INFOBALT. LT 19

VISI BUVĘ TARPŽINYBINIAI PROJEKTAI - ŽLUGO: z. Tai ir iš esmės centarlizacijos siekusi valstybninė programa Lietuva 2000 (jo įgyvendinimui nepakako net ir buvusios Ryšių ir informatikos ministerijos politinės jėgos) z. Ir jo dalis - liūdnai pagarsėjęs projektas VADIS, ar savivaldybių sistema z. VIKT - valstybės institucijų kompiuterių 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT tinklas - arti žlugimo ribos WWW. INFOBALT. LT 20

C. Reikalingas alternatyvus Lietuvos telekomui valstybės institucijų kompiuterių tinklas zĮstabiausias bergždžiai švaistomų valstybės pinigų IRT srityje pavyzdys yra žinybinių duomenų perdavimo tinklų kūrimas, kurių šiandiena galime priskaičiuoti jau 11. Tai yra pradėti ir nežinia kada bus užbaigti “dolgastrojai” (neskaitant dar minėtų 40 informacinių sistemų ir 61 valstybės registų), kurie visi yra ne kas kita - kaip LR Seimo baisių 2000 12 01, 112 komitetams OFFICE@INFOBALT. LT griūvančių Šėškinės stadijonų. WWW. INFOBALT. LT 21

NORS UŽTEKTŲ VIENO KELIO VILNIUS- KAUNAS - KLAIPĖDA -“savo” duomenų ir balso perdavimo tinklus šiandiena stato šios žinybos: z 1. VIKT (VRSRM) - valstybės institucijų kompiuterių tinklas, pagal Lietuva 2000 programą turėjęs tarnauti visiems. Šiandieną nors ir turi 150 valstybės institucijų vartotojų (visose 56 Lietuvos rajonuose) - yra baigiams “uždusinti” žinybinių kovų ir Lietuvos telekomo. Į VIKT valstybė jau investavo 13 mln. Lt. 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 22

VIKT aptarnauja: z. Muitinės departamentą (kaina 28000 Lt. į mėnesį VIKTui, bet planuoja pereiti pas Lietuvos telekomą) z. SODRĄ (kaina 45000 Lt. į mėnesį VIKTui) z. Mokesčių inspekciją (kaina 28000 Lt. į mėnesį VIKTui) z. Darbo birža (kaina 37000 į mėn. ) z. Ligonių kasas (kaina 31700 Lt. į mėn. ) 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 23

APIE 60% GAUNAMŲ PAJAMŲ VIKT ATIDUODA LIETUVOS TELEKOMUI UŽ RYŠIO LINIJŲ NUOMĄ Vien už išvardintų 5 valstybinių klijentų surinktų pinigų VIKT (VĮ INFOSTRUKTŪRA) kas mėnesį už linijas sumoka Lietuvos telekomui virš 100000 Litų Nors kitos valstybinės institucijos ar firmos turi nuosavas ryšio linijas (KAM, VRC, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos Energija, Lietuvos Dujos) 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 24

Jie stato “savo” duomenų ir balso perdavimo žinybinius tinklus z 2. VRC - Vyriausybinių ryšių centras, nonsensas - iki šiol priklauso Valstybės saugumo departamentui ir teikia ryšių paslaugas Prezidentūrai, LRS, LRV ir t. t. Apima Vilnių ir dalį Lietuos. Investuota apie 15 (? ) mln. Lt. z 3. VRM žinybinis tinklas. Vilnius ir dalis Lietuvos. Investuota apie 13 (? ) mln Lt. (VRM moka L. Telekomui po 133 300 Lt. 2000 12 01, LR į mėnesį už paslaugas, Seimo daugiau negu komitetams OFFICE@INFOBALT. LT dvigubai brangiau už VIKT kainas) WWW. INFOBALT. LT 25

Jie kuria“savo” duomenų ir balso perdavimo žinybinius tinklus z 4. Pasienio policijos departamentas. (naudojasi dalimi VRM tinklo, sumokėjo SIMENS už inf. sistemą apie 16 mln. DM, aptarnauja 16 postų iš 125, nupirko CISCO ruterius ir išmetė, dabar dirba su MOTOROLA, bloga duomenų sauga) z 5. Iždo informacinė sistema (moka OMNITEL po 30000 Lt. į mėnesį) 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 26

Jie kuria“savo” duomenų ir balso perdavimo žinybinius tinklus z 6. Žemės kadastras (moka po 26000 Lt. į mėn. OMNITELiui) z 7. Lietuvos geležink. (tiesia savo šviesol. ) z 8. Lietuvos energija (tiesia savo šviesol. ) z 9. KAM (tiesia savo radijorelinę liniją) z 10. Radijo televizijos centras (radijorelinė, tiesia savo šviesolaidį) 2000 12 01, LR Seimo z 11. Lietuvos dujoskomitetams (BITĖ) OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 27

z. Lietuvai užtektų vieno (taip yra pvz. Pietų Korėjoje). Galų gale - jei KAM ir slaptosios tarnybos labai reikalautų - dviejų duomenų ir balso perdavimo žinybinių valstybinių tinklų. Ir jokia Telekomo pardavimo sutartis nedraudžia čiame žinybiniame tinkle patiems sau teikti ir balso paslaugas. z Po 2002 metų, kai baigsis Lietuvos teleokomo monopolis, vienasiš šių tinklų galetų tapti tikru Lietuvos telekomo 2000 12 01, LR Seimo ir gal būt - vėliau konkrentu, komitetams ir pelningo privatizavimo objektu. OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 28

z. Bet kad visa tai įvyktų, reikalinga kieta ir tvirta valstybės politika, ir viršžinybinė galia - IRT departamentas prie LRV, kad galėtų visą tą chosą sutramdyti. z. Reikia liautis plaukti pasroviui. 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 29

z. E-verslo išvystymas ir jo principų taikymas, pirmiausia, valstybės valdyme (biurokratijos mažinimas, skaidrumas), o taip ir ūkyje (gamybos ir eksporto skatinimas) yra strateginis E-verslo programos tikslas. z Lietuvos dirbančiųjų, pirmiausia, žemės ūkyje ir Ignalinos atominėje elektrinėje, perkvalifikavimas į skaiteninės ekonomikos darbuotojus yra vienas iš svarbiausių šios programos uždavinių. z. Airijos pavyzdžiu, pasiekti, kad pagrindinis 2000 12 01, būtų BVP augimo faktorius LR Seimo skaitmeninė komitetams OFFICE@INFOBALT. LT ekonomika. WWW. INFOBALT. LT 30

APIE VERSLĄ- kas naujojoje mokesčių koncepcijoje turi būtinai būti z. Vienas iš pagrindinių siūlymų - sukurti skaitmeninei ekonimikai palankias (mažesnių mokesčių) sąlygas: ne gerinant seną blogą popierinę mokesčių sistemą, bet lygiagrečiai paleidžiant į gyvenimą naują, elektroninę “bepopierinę” mokesčių mokėjimų, deklaravimų ir visą ekonominę prekybos sistemą, palankią 2000 12 01, LR Seimo komitetams naujajai ekonomikai (vėlgi pasimokant iš OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 31 Airijos, JAV ir kitų).

E-verslui vystyti valstybė turi: z. A. Sukurti stabilią ir prognozuojamą aplinką, įgalinančią gyvuoti elektroniniams kontraktams z. B. Apsaugoti intelektinę nuosavybę z. C. Užtikrinti teisingą konkurenciją z 2000 12 01, LR Seimo D. Pasitikėti ir užtikrinti verslo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT savireguliaciją (self-regulation) WWW. INFOBALT. LT 32

z. E. Sukurti e-valdžios, e-švietimo ir e- verslo juridinę bazę (pagal EC, EESSI, OECD ir kt. analogus) z. F. Turi būti sudarytas valstybės ir verslininkų atstovų “E-verslo bendras strateginis bei konkrečių veiksmų planas” 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 33

z. G. Elektroninio parašo emisijos ir sertifikavimo infrastruktūros sukūrimas (Sertifikavimo centras elektroninio parašo nešėjas socialinė SODROs, VLK arba nacionalinė VRM ID (identifikacinė) kortelė, ar jos integruotas variantas, kortelės išplatinimas visiems piliečiams, pirmiausia verslininkams ir valdininkams) 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 34

z. Elektroninio parašo emisijos ir eparašo sertifikavimo infrastruktūros sukūrimo pilotinį projektą su Švedijos vyriausybės pagalba vykdė VĮ INFOSTRUKTŪRA VIKT tinklo pagrindu. Galima būtų pradėti realų projektą. z. Valstybė galėtų imtis tokio projekto, nes verslas dėl projekto brangumo (kaina apie 8 -10 mln. litų) ir negreito atsiperkamumo, jį bus pajėgus finansuoti tik 2000 12 kokių 5 metų. po 01, LR Seimo komitetams z. Efektas būtų OFFICE@INFOBALT. LT ir valstybei 35 ir verslui, WWW. INFOBALT. LT

IŠVADOS ir PASIŪLYMAI z 1. REIKIA IRT valdymo ir finansavimoreformos z 2. REIKIA - INFORMACINIŲ SISTEMŲ ir REGISTRŲ CENTRALIZACIJOS z 3. Reikalingas alternatyvus Lietuvos telekomui valstybės institucijų kompiuterių tinklas, kuris po 2002 metu taps telekomo konkurentu z 4. Reikia vystyti 2000 12 01, LR Seimo sistemą ir ee-mokesčių komitetams verslą, tam reika įkuri e-parašo emisijos ir OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 36 e-parašo sertifikavimo centrą.

Teigiamas efektas būtų nes: z 1. Realiai pradėtų veikti ir duoti naudą valstybės informacinės sitemos - iždo, muitų, mokesčių, SODROS, ligonių kasų, migracijos ir pasienio kontrolės ir kt. z 2. Pinigai būtų naudojami maždaug tie patys, kaip ir iki šiol. z 3. E-veiklos principai būtų pradėti taikyti valstybėje ir versle. 2000 12 z Atpigtų Internetas. 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 37

Teigiamas efektas būtų nes: z 4. Valstybės valdymas ir biurokratų darbas taptų skaidrus ir permatomas, sumažėtų valstybės paslaugų gyventojams “reakcijos” laikas. z 5. Verslas daug mažiau gaištų laiko popierizmams ir ataskaitoms, visas privalomas procedūras galima būtų atlikiti neišeinant iš savo darbo vietos. z. Lietuvos prekių 2000 paslaugų rinka eir 12 01, LR Seimo komitetams prekybos dėka OFFICE@INFOBALT. LT pasaulis. taptų visas WWW. INFOBALT. LT 38

Bet svarbiausia - kad everslas dar tik prasideda, ir laisvų nišų toje veikloje dar yra labai daug. z. RAKTĄ Į 21 -ą AMŽIŲ LAIKO INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOS, ŽINIŲ EKONOMIKA IR ŽMONĖS, MOKANTYS SU JOMIS DIRBTI !!! 2000 12 01, LR Seimo komitetams OFFICE@INFOBALT. LT WWW. INFOBALT. LT 39