INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PAGRINDAI 1 ĮVADAS Į MULTIMEDIJĄ 1

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PAGRINDAI 1 ĮVADAS Į MULTIMEDIJĄ 1

Paskaitos turinys • • „Multimedijos“ samprata Kompiuterinės grafikos sąvoka Spalvų atvaizdavimas. Spalvų modeliai Vektorinė ir taškinė grafika Taškinių grafinių duomenų paruošimas. Grafiniai formatai Kompiuterinės grafikos programinė įranga Garsas kompiuteryje. Garso charakteristikos ir suvokimas Animacija ir vaizdo medžiaga P 175 B 301, Įvadas į multimediją 2

Apibrėžimai Terminas „Multimedija“ sudarytas iš dviejų anglų kalbos žodžių Multi – daug ir Media – informacija. „Multimedija“ reiškia daugiainformacinę sistemą, t. y. tokią sistemą, kai įvairiausiais būdais žmogui tuo pačiu metu pateikiama daug įvairios informacijos. „Multimedija“– tai įrankis darbti su grafika, animacija, garsu ir vaizdu. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 3

Informacijos pateikimo būdai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Tekstas Grafika Fotografijos Garsas Animacija Video medžiaga Dialogas (interaktyvumas) Sistemą, kurios aplinką vienu metu sudaro ir tekstas, ir garsas, ir statiniai arba judantys vaizdai - vadiname daugiaterpe (daugialype) informacijos pateikimo sistema P 175 B 301, Įvadas į multimediją 4

Informacijos pateikimo priemonių klasės 1. Spausdinių klasė (the media class print) - ji apima statinius media tipus tokius kaip tekstas, grafika ir natūralūs vaizdai; 2. Garsų klasė (the media class audio) - apima dinaminius media tipus tokius kaip natūralus ir sintezuotas garsas, kalba ir muzika; 3. Video klasė (the media class video) - apima natūralių ir sintezuotų vaizdų sekas. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 5

Multimedijos taikymas • • • Interneto puslapiai Mokymo įranga Informacinės sistemos Pateiktys ir reklamos Žaidimai P 175 B 301, Įvadas į multimediją 6

Multimedijos samprata P 175 B 301, Įvadas į multimediją 7

Kompiuterinės grafikos sąvoka (1) Apibrėžimas: Kompiuterinė grafika – tai kompiuterių (informatikos) mokslo šaka, nagrinėjanti vaizdų apdorojimo, sintezavimo (formavimo) bei saugojimo principus. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 8

Kompiuterinės grafikos sąvoka (2) Tipinės kompiuterinės grafikos panaudojimo sritys: • Grafinės vartotojo sąsajos - pradedant šiuolaikinėmis operacinėmis sistemomis, programine įranga ir baigiant aparatais su grafiniais lietimui jautriais monitoriais. • Natūralių skaitmeninių vaizdų (fotografijos) apdorojimo užduotys bei programinė įranga. • Interaktyvios braižymo ir grafinio atvaizdavimo priemonės biznio, mokslo bei technologijų srityse. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 9

Kompiuterinės grafikos sąvoka (3) Tipinės kompiuterinės grafikos panaudojimo sritys: • Kartografija bei geografinės informacijos sistemos. • Medicininių duomenų apdorojimas. • Kompiuterinio modeliavimo bei projektavimo sistemos (CAD – computer aided design). • Multimedijos sistemos, kurios savo ruožtu apima mokymo įrangą, animaciją, žaidimų industriją bei įvairiausias reklaminių bei pateikimo priemonių formas. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 10

Spalvų atvaizdavimas. Spalvų modeliai (1) Kompiuterinės grafikos sistemose taikomi keli spalvų modeliai, kuriais apibrėžiamos santykinės maišomų spalvų proporcijos. Tačiau labiausiai paplitę ir palaikomi visų taškinės grafikos programų yra keturi modeliai: • Black and White arba Bitmap modelis skirtas atvaizduoti tik juodą ir baltą spalvas nespalvotiems vaizdams, dažniausiai - dokumentams. Čia vienam vaizdo taškui koduoti pakanka vieno bito, saugančio reikšmę 0 arba 1, todėl ir spalvų modelis dažniausiai vadinamas Bitmap – bitų žemėlapis. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 11

Bitmap pavyzdys 12

Spalvų modeliai (2) • Gray arba grayscale spalvų modelis, skirtas tik pilkiems atspalviams atvaizduoti. Kadangi vienam taškui skiriama po vieną baitą, tai galima atvaizduoti 256 intensyvumo (pilkumo) lygius: nuo 0 – juoda, iki 255 – balta spalva. Modelis skirtas pilkų tonų (dažnai sakoma juodai baltiems) vaizdams perduoti ir saugoti. 13

Grayscale pavyzdys 14

Spalvų modeliai (3) • RGB (Red, Green, Blue) modelis, paremtas žmogaus fiziologinėmis savybėmis. Mūsų akis turi trijų tipų jautriąsias ląsteles, kurios reaguoja atitinkamai į raudonos, žalios ir mėlynos spalvos spindulius (matomo diapazono elektromagnetines bangas). Įvairios šių pagrindinių dedamųjų (pirminių spalvų) kombinacijos sukuria visus kitus įmanomus žmogaus juntamus atspalvius. 15

Spalvų modeliai (4) Raudona Žalia Mėlyna Juoda (Black) 0 0 0 Mėlyna (Blue) 0 0 255 Žalia (Green) 0 255 0 Žydra (Cyan) 0 255 Raudona (Red) 255 0 0 Rožinė (Magenta) 255 0 255 Geltona (Yellow) 255 0 Balta (White) 255 255 Spalva RGB pagrindinių spalvų lentelė (16, 777, 216 ) P 175 B 301, Įvadas į multimediją 16

Spalvų atvaizdavimas. Spalvų modeliai (3) • CMY, arba CMYK, modelyje pirminės spalvos yra žydra, purpurinė ir geltona (Cyan, Magenta, Yellow). • CMY modelis vartojamas spausdinimo ir braižymo įrenginiuose pigmentų spalvoms parinkti ir įvairiems atspalviams gauti. • Vaizdams spausdinti vartojamas CMYK (Cyan, Magenta, Yellow, blac. K). P 175 B 301, Įvadas į multimediją 17

CMYK spausdintuvai • Įprastai spausdintuvai (tiek rašaliniai, tiek lazeriniai) naudoja įprastą CMYK rašalų paletę • Profesionalūs spausdintuvai naudoja ir tarpines spalvas, taip išgaudami tikslesnius spalvų pustonius 18

Vektorinė ir taškinė grafika (1) Apibrėžimas: • Taškinis vaizdas – tai vaizdo taškų – pikselių (kartais vadinamų velų – vaizdo elementų) – masyvas. • Taškinis vaizdas kompiuteryje – tai informacija apie kiekvieno vaizdo taško spalvinius parametrus. • Kompiuterinėje duomenų laikmenoje toks elektroninis vaizdas – tai tam tikra tvarka surašytų ir vienu pavadinimu apjungtų duomenų (skaičių) rinkinys. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 19

Taškinės grafikos pavyzdys 20

Vektorinė ir taškinė grafika (2) Apibrėžimas: • Vektorinis vaizdas – tai sudėtingų ir įvairių geometrinių objektų (apskritimo, elipsės, stačiakampio, daugiakampio) aibė. • Kiekvienas objektas turi jį nusakančius parametrus – atributus, kurie nurodo jo išorinį vaizdą. • Pavyzdžiui, apskritimui tokie parametrai būtų skersmuo, spalva, linijos tipas (ištisinė ar brūkšninė) ir storis, linijos (kontūro) ir vidinė (užpildo) spalvos. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 21

Vektorinė ir taškinė grafika (3) • Vektorinis vaizdas kompiuteryje - tai informacija apie geometrinių objektų išsidėstymą bei jų parametrus. • Kalbant apie vektorinio vaizdo saugojimą galėtume sakyti, kad, kaip ir taškinio vaizdo atveju, tai kompiuterinėje duomenų laikmenoje tam tikra tvarka surašytų ir vienu pavadinimu apjungtų duomenų rinkinys. Tik šiuo atveju skaičiai čia reiškia geometrinių objektų parametrus, o ne taškų spalvas. 22

Vektorinė ir taškinė grafika (4) Taškinio vaizdo trūkumai: • fiksuota skyra; • didelis duomenų kiekis. Taškinio vaizdo pranašumai: • galimybė atvaizduoti daug atspalvių kiekvienam taškui atskirai. Vektoriniai vaizdai yra „lankstesni“. Norint pakeisti objektą vaizde, pakanka pakeisti tik vieną kurį nors valdantį parametrą, net ir objektų dydį, tačiau failo dydis čia nepasikeičia, kaip tai yra taškiniu atveju. Vektorinio vaizdo failas būna žymiai mažesnis už taškinio. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 23

Vektorinė ir taškinė grafika (5) Padidinus vaizdo fragmentą, galime aiškiai išskirti kvadratinius taškelius – pikselius. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 24

Vektorinė ir taškinė grafika (6) • Pavyzdys Laukas x 1 1 y 1 1 x 2 500 y 2 400 Linija-1 x 1 100 y 1 100 x 2 300 y 2 300 s 5 (spalva) c 8 (storis) t 2 (linijos tipas) Laukas = 34 B (baitai); linija-1 = 68 B; apskr -1 = 72 B; iš viso: 158 B Jei tas pats paveiksliukas būtų paverstas į taškinį, sudarytą iš 500× 400 taškų gautume: 500*400=200 000 = 200 k. B arba 3*200 k. B = 600 k. B P 175 B 301, Įvadas į multimediją Apskr-1 x 1 100 y 1 100 r 80 ls 5 (spalva) lc 8(storis) lt 2 (linijos tipas) us 5 (užpildo spalva) ut 2 (užpildo tipas) 25

Vektorinė ir taškinė grafika (7) 26

Monitorių charakteristikos • Pagrindinės monitoriaus charakteristikos yra: – – – 27 Matricos tipas Atsako laikas Vaizdo atnaujinimo dažnis Spalvinė erdvė Ekrano paviršiaus tipas Kitos savybės (jungtys, programinė įranga ir kt. )

Monitoriaus matrica • Monitoriaus matrica (angl. panel) yra skystųjų kristalų išdėstymo technologija. • Šiuo metu vyrauja 3 matricų tipų šeimos, pasižyminčios skirtingomis savybėmis. 28

Matricų tipai ir jų savybės Matricos tipas TN+film VA IPS S-IPS, AS-IPS, H 2 IPS, A-TW-IPS, E-IPS, PMVA, P-MVA, S-MVA, IPS, AH-IPS, IPS-Pro, S-PVA, C-PVA, AMVA, ASV AFFS, PLS, Super PLS Modifikacijos - Kaina Maža Vidutinė / didelė Atsako laikas Labai geras Vidutiniškas / geras Žiūrėjimo kampai Vidutiniški Labai geri Spalvų atkūrimas Prastas / vidutiniškas Vidutiniškas / geras Labai geras Kaip atpažinti 29 Neturi kitoms matricoms būdingų trūkumų (senesnių Spalvos drastiškai pasikeičia Pastebimas kontrasto monitorių - pastebima arba net išnyksta vaizdas, sumažėjimas žiūrint į pažiūrėjus iš apačios monitorių kampu (ne tiesiai) violetinė spalva, žiūrint iš šono)

Matricų palyginimas (2) TN (Samsung Sync. Master 245 B) IPS (Dell 3007 WFP HC) 30 VA (Dell 2407 WFP)

Atsako laikas (1) • Atsako laikas – tai monitoriaus charakteristika, nusakanti kaip greitai monitorius gali atvaizduoti kintantį (judantį) vaizdą. • Atsako laikas žymimas milisekundėmis. Kuo mažesnis atsako laikas – tuo mažesnė vaizdo susiliejimo (angl. ghosting) tikimybė. 31

Atsako laikas (2) • Atsako laikas matuojamas / žymimas dvejopai: – GTG (angl. gray-to-gray), t. y. per kiek laiko vienas spalvos tonas pasikeičia į kitą spalvos toną. Vidutinis monitorių GTG laikas yra apie 2 -6 ms. – BWB (angl. black-white-black), t. y. per kiek laiko pikselio spalva iš baltos tampa juoda ir vėl balta. Vidutinis monitorių BWB laikas yra apie 8 -16 ms. • Monitorių gamintojai charakteristikose visuomet indikuoja mažesnį skaičių, tačiau retai pateikia ir antrajį skaičių, kuris visuomet būna didesnis. 32

Spalvinė erdvė • Spalvų erdvė – tai tam tikras spalvų diapazonas, kurį gali atvaizduoti įrenginys. Šiuo metu dažniausiai sutinkama spalvų erdvė yra s. RGB. 33

Ekrano paviršiaus tipai • Dažniusiai ekranai būna blizgūs arba matiniai. • Vaizdas blizgiuose ekranuose atrodo ryškesnis, kontrastingesnis, tačiau matinių ekranų privalumas – efektyvus atspindžių eliminivimas. 34

Taškinių grafinių duomenų paruošimas • Specialus paruošimas. Pagrindinė užduotis čia reikalingą informaciją perduoti panaudojant kuo mažesnį duomenų kiekį • Kaip sumažinti duomenų kiekį? P 175 B 301, Įvadas į multimediją 35

Grafiniai formatai HTML puslapiuose • GIF ir JPEG • PNG • TIFF, BMP ir kt. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 36

Grafiniai formatai. JPG Formatas – Joint Photographic Experts Group • Pagrindinė šio formato ypatybė – aukšta skiriamoji geba esant labai mažiems failų dydžiams. Tai pasiekiama duomenų suspaudimo metodų pagalba, kurie yra JPEG formato dalis. • Neigiama JPEG ypatybė ta, kad čia gali būti prarastas vaizdo detalumas ir kokybė, parinkus didelius duomenų suspaudimo parametrus. • Tokie suspaudimo metodai vadinami informaciją prarandančiais metodais, nes čia tam tikrų taškų spalvos (o tuo pačiu ir vaizdo detalumas) kartais tiesiog pašalinamos tam, kad išgauti mažesnį failą (geresnį suspaudimo laipsnį). P 175 B 301, Įvadas į multimediją 37

Grafiniai formatai (JPG iliustracija) JPG Q 80 6 k JPG Q 15 2 k P 175 B 301, Įvadas į multimediją JPG Q 35 3 k JPG Q 5 1 k 38

Grafiniai formatai. GIF Formatas – Graphics Interchange Format • Formatas GIF yra vienas seniausių ir bendriausių failų formatų taškiniams vaizdams. • Yra dvi pagrindinės GIF modifikacijos: 87 a ir 89 a. • 89 a standartą atitinkantis GIF gali turėti „permatomą“ spalvą. • GIF failai gali būti animuoti. • GIF formato failai taip pat yra gana maži, nes čia taip pat naudojami duomenų suspaudimo metodai, tačiau kitaip nei JPEG, čia informacija neprarandama. • GIF gali koduoti ne daugiau 256 spalvų. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 39

Grafiniai formatai. PNG Formatas – Portable Network Graphics – PNG yra vienintelis formatas, sukurtas specialiai internetui. – Jame numatyta skaidrumo galimybė. – PNG negali būti animuotas. – PNG atvaizduoja visas 24 bitų spalvas. – PNG panaudoti duomenų neiškraipantys suspaudimo algoritmai. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 40

Kompiuterinės grafikos programinė įranga Pagrindinės funkcijos: • pažymėjimo/fragmentų išskyrimo įrankiai; • vaizdų karpymas; • geometrinių figūrų piešimas; • gradientinio spalvinimo galimybės; • teksto redagavimas; • nuotraukos tobulinimo įrankiai; • komponavimas sluoksniuose; • eksportavimas į populiarius formatus; • kitos spec. priemonės (pvz. , raudonų akių efekto pašalinimo ir kt. ); • kitų kūrėjų priedų (plug-ins) palaikymas (išplečiamumas). P 175 B 301, Įvadas į multimediją 41

Populiariausios komercinės kompiuterinės grafikos programos Adobe Illustrator (Win/Mac) Adobe Creative Suite Design Premium (Adobe Photoshop; Illustrator; Flash; After Effects; Premiere; Soundbooth; Encore) (~ 4100, - Lt). Corel. DRAW Graphics Suite (Win) Corel. DRAW Graphics Suite X 4 (~ 990, - Lt ). (Corel. DRAW, Photo-Paint, R. A. V. E. ir kt. ). P 175 B 301, Įvadas į multimediją 42

Kitos komercinės kompiuterinės grafikos programos • Canvas 9 Professional Edition (Win/Mac) • Creature House Expression 3 (Win/Mac) • Xara X¹ Illustration Software (Win) • Real-DRAW Pro (Win) • Zoner Draw 4 (Win) • . . . P 175 B 301, Įvadas į multimediją 43

Laisvai platinamos kompiuterinės grafikos programos • • • GIMP (Win/Unix/Linux ) Serif Photo. Plus 6 (Win 95/98/Me/NT/2000/XP) Paint. NET (Win 2000/XP/Vista/Server 2003). . . P 175 B 301, Įvadas į multimediją 44

Kompiuterinės grafikos programų funkcijų palyginimas P 175 B 301, Įvadas į multimediją 45

Garsas ir jo charakteristikos Apibrėžimas: Glaudžiose terpėse vykstantys mechaniniai svyravimai, kuriuos gali justi žmogaus ausis, vadinami garsais. • • • Garsinių dažnumų diapazonas apima dažnius nuo 20 Hz iki 20 k. Hz. Garsai, kurių dažniai žemesni nei 20 Hz, vadinami infragarsais. Aukštesnio nei 20 k. Hz dažnio garsai vadinami ultragarsais. Bosų diapazonas – nuo 20 Hz iki 200 Hz. Vidutinio dažnio diapazonas – nuo 200 Hz iki 3000 Hz. Aukštų dažnių diapazonas – nuo 3000 Hz ir aukščiau (20 000 Hz). P 175 B 301, Įvadas į multimediją 46

Analoginis garso signalas Garsiniai ir kitokie signalai dažniausiai nusakomi tolydžiai laike kintančiomis funkcijomis, dar kitaip vadinamomis analoginiais signalais. Taigi analoginis signalas yra tolydinė laiko funkcija. Tolydusis dydis - dydis, turintis be galo daug reikšmių, t. y. jų skaičius bet kuriame intervale yra begalinis. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 47

Garsas kompiuteryje • Garsinius duomenis kompiuteris priima per tam skirtą išorinį įrenginį, vadinamą garso plokšte. • Reikalingą natūralų garsą kompiuteriui mes pateikiame išoriniais įtaisais (mikrofonais, radijo ar televizijos imtuvais ir pan. ). • Garso plokštės viduje išorinis garso signalas paverčiamas skaitmeniniais duomenimis. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 48

Garso kompiuteryje diskretizavimas Diskretizavimas – skaitmeninio pavidalo suteikimas, atliekamas tolydų signalą matuojant vienodais intervalais (pavyzdžiui, vienodais laiko tarpais arba vienodais atstumais erdvėje). P 175 B 301, Įvadas į multimediją 49

Garso kompiuteryje diskretizavimas 50

Garso diskretizavimo dažnis Kokį diskretizavimo dažnį pasirinkti? Įrodyta, kad šis dažnis turi būti du kartus didesnis už analoginio signalo aukščiausią dažnio dedamąją: Pavyzdžiui, jeigu žmogaus girdimų garsų diapazono aukščiausias dažnis yra 20 k. Hz, tai, norėdami tinkamai atkurti visus garsinius signalus, turime turėti 40 k. Hz diskretizavimo dažnį, t. y. atlikti 40 000 matavimų per sekundę ir šiuos duomenis įsiminti. • • 44, 100 Hz - audio CD 96, 000 Hz DVD-Audio, BD-ROM (Blu-ray Disc) audio tracks, HD DVD (High. Definition DVD) audio tracks. 2, 822, 400 Hz - Super Audio CD 5, 644, 800 Hz - Used in some professional DSD (Direct Stream Digital) recorders. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 51

Garso formatai • Garso failo formatas – tai specialus failo formatas, skirtas garso įrašų saugojimui kompiuteryje. • Skiriami 3 pagrindiniai formatai: – Nesuspausti formatai – Formatai su suspaudimu (be kokybės praradimo) – Formatai su suspaudimu (su kokybės praradimu) 52

Garso formatai • Nesuspausti formatai užima daug vietos, dažniausiai naudojami garso įrašymui. • Formatai su suspaudimu užima daug mažiau vietos, dažniausiai sukuriami spaudžiant nesuspaustus failus. Dažnausiai naudojami klausymui (ypač su gera aparatūra, kuri sugeba atkurti visas įrašo garsų subtilybes). • Formatai su suspaudimu užima mažiausiai vietos, dažniausiai sukuriami spaudžiant nesuspaustus arba suspaustus (be kokybės praradimo) failus. Dažniausiai naudojami klausymui, yra daugiausiai paplitę (ypač nešiojamuose garso atkūrimo įrenginiuose). 53

Populiariausi garso formatai • Nesuspausti formatai: – WAV, AIFF • Suspausti (be kokybės praradimo) – FLAC, APE • Suspausti (su kokybės praradimu) – MP 3, OGG, AAC 54

Garso kokybė • Garso kokybę nusako pralaidumas (angl. bitrate) – informacijos kiekis (detalumas) laiko vienete. Didesnis pralaidumas reiškia geresnę garso atkūrimo kokybę. • Pavyzdžiai: – – – 55 32 kbit/s – pakankamas pralaidumas kalbai 96 kbit/s – geras pralaidumas kalbai, kartais naudojamas muzikai 128 arba 160 kbit/s – dažnas įvairių muzikinių failų pralaidumas 192 kbit/s – dažnai naudojamas geros kokybės muzikai 320 kbit/s – didelis pralaidumas, naudojamas itin aukštos kokybės muzikai (maksimalus MP 3 formato pralaidumas)

Video formatai • Video failo formatas – tai specialus failo formatas, skirtas video įrašų saugojimui kompiuteryje. • Skiriami 3 pagrindiniai formatai: – Nesuspausti formatai – Formatai su suspaudimu (be kokybės praradimo) – Formatai su suspaudimu (su kokybės praradimu) • Dažniausiai video failai būna suspausti prarandant kokybę, siekiant kuo labiau sumažinti jų dydį 56

Populiariausi video formatai • Keletas labiausiai paplitusių video formatų: – – – • 57 AVI 3 GP MP 4 MPG MOV WMV AC 3 – tai specialus garso formatas, naudojamas video failuose. Jo naudojimas dažniausiai indikuoja, kad video faile galima rasti kelių kanalų (erdvinį) garsą.

Video kokybė • Video kokybę taip nusako pralaidumas (angl. bitrate) – informacijos kiekis (detalumas) laiko vienete. Didesnis pralaidumas reiškia geresnę vaizdo atkūrimo kokybę. • Pavyzdžiai *: – – – Apie 384 kbit/s – pakankama videokonferencijų vaizdo kokybė Apie 3, 5 Mbit/s – įprastos televizijos vaizdo kokybė Apie 9, 8 Mbit/s– DVD diskų kokybė Nuo 8 iki 15 Mbit/s – raiškiosios TV (HDTV) kokybė Nuo 19 iki 40 Mbit/s – Blu. Ray diskų kokybė * Mažai suspaustų vaizdo failai / srautai 58

Video kokybė: santrumpos • Internete galima rasti įvairių failų apibūdinimų • Kokybę neretai nusako: – CAM < TS < TC < VHSRi. P < SCR < TVRi. P < DVDSCR < DVDRi. P < DVD < HDTV < BDRip < Blu. Ray • Vaizdo dydį (raišką) nusako: – 480 p < 576 p < 720 p <1080 p < 2160 p < 4320 p • Vaizdo raiškos atitikmenys: – – 59 720 p HD 1080 p Full HD 2160 p Ultra HD 4 K 4320 p Ultra HD 8 K

Animacijos kūrimas Pagrindiniai animacijos (filmukų kūrimo) etapai: • Scenarijaus rašymas; • Veikėjų prototipų, aplinkos ir fono eskizų parinkimas; • Veikėjų, aplinkos ir kt. grafinių objektų piešimas; • Objektų komponavimas – laiko takelių (sluoksnių) sukūrimas; • Išorinių duomenų (garsai, kiti grafiniai piešinėliai, nuotraukos) paieška ir įkėlimas; • Judesių kūrimas – raktinių kadrų formavimas, tarpinių būsenų generavimas; • Objektų judėjimo trajektorijų apibrėžimas; • Garso takelio komponavimas ir sinchronizavimas; • Galutinio produkto eksportavimas. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 60

61

Vaizdo medžiagos komponavimas Pagrindiniai vaizdo medžiagos rengimo etapai: • Scenarijaus rašymas, aktorių ir filmavimo aplinkos parinkimas; • Natūralaus arba vaidinamo siužeto (reklamos) filmavimas; • Filmuotų siužetų komponavimas – filmuotos medžiagos įkėlimas, vaizdo takelių karpymas ir komponavimas; • Išorinių duomenų (garsų, kitų grafinių piešinių, nuotraukų) paieška ir įkėlimas; • Perėjimų, vaizdo efektų bei filtrų komponavimas / pritaikymas; • Titrų kūrimas; • Garso takelių redagavimas ir sinchronizavimas; • Galutinio produkto eksportavimas. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 62

63

Populiariausios vaizdo redagavimo programos • • Adobe Premiere Ulead Video Studio AVID Liquid Pinnacle Windows Movie Maker Avid Free DV Apple Final Cut kt. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 64

Programų siūlomos vaizdo apdorojimo galimybės • Vaizdo medžiagos „karpymas“ – nereikalingų vietų pašalinimas ir pan. Vaizdo karpymas taip pat leidžia norima tvarka sudėlioti sukarpytus filmo gabalus. • Perėjimai. Tai yra perėjimas nuo vienos vaizdo scenos prie kitos. Scenos gali staigiai „peršokti“ nuo vienos prie kitos, tai yra paprasčiausias perėjimas, yra ir kitų perėjimų: viena scena užtemsta, kita „išnyra“ iš tamsos, taip pat dažnai naudojamas perėjimas kai pirmos scenos paskutiniai, o antros pirmieji kadrai persidengia – susilieja. • Efektai arba filtrai. Efektai leidžia atlikti įvairius vaizdo pakeitimus, pavyzdžiui suteikti vaizdui senos kino juostos įspūdį, padaryti filmą nespalvotą ir pan. • Titrai leidžia filme naudoti užrašus, pvz. : užrašyti kalbančiojo žmogaus pavardę, filmo pavadinimą ir pan. 65

Vaizdo redagavimo programų apibendrinimas ¤ Platinama su OS Windows P 175 B 301, Įvadas į multimediją 66

Pabaiga 67

Literatūra • An interactive multimedia introduction to signal processing / Ulrich Karrenberg, 2002. • Nigel Chapman, Jenny Chapman. Digital multimedia, 2001. • Nielsen Jacob. Designing Web Usability: The Practice of Simplicity, Indianapolis, Indiana USA: New Riders, 2000. • Tannenbaum Robert S. Theoretical foundations of multimedia New York: Computer Science Press, 1998. • The Jasmine object database: multimedia applications for the Web / Setrag Khoshafian, Surapol Dasananda, Norayr Minassian. San Francisco: Morgan Kaufmann Publishers, 1999. • Managing multimedia: project management for interactive media / Elaine England, Andy Finney. 2 nd ed. Harlow: Addison - Wesley, 1999. P 175 B 301, Įvadas į multimediją 68

Adobe Premiere 69

Ulead Media Studio Pro 70

AVID Liquid Pro 71

Pinnacle Studio DV 72

Windows Movie Maker 73

Avid Free DV 74