5 TEMA NACIONALINIŲ TEISMŲ VAIDMUO UŽTIKRINANT ES TEISĖS

5 TEMA. NACIONALINIŲ TEISMŲ VAIDMUO UŽTIKRINANT ES TEISĖS ĮGYVENDINIMĄ. TIESIOGINIS TAIKYMAS IR TIESIOGINIS VEIKIMAS. NETIESIOGINIS VEIKIMAS. VIRŠENYBĖS PRINCIPAS.

ES teisės tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas

SĄVOKOS - Tiesioginis taikymas (“direct applicability”) – teisės akto savybė, reiškianti, kad teisės aktas turi teisines pasekmes nacionalinėje teisėje ir jo nereikia perkelti į nacionalinę teisės sistemą. ¡ Tiesioginis veikimas (“direct effect”) – galėjimas pasiremti teisės akto norma tiesiogiai teisme. Teisės normos poveikis asmeniui. ¡

Tiesioginis veikimas ¡ ¡ Tiesioginio veikimo doktriną suformulavo ir vėliau plėtojo ESTT savo praktikoje, prisidėdamas prie ES teisinės sistemos kūrimo ir garantuodamas jos veiksmingumą. Tiesioginio veikimo principo pradžia siejama su ESTT sprendimu Byloje 26/62 Van Gend en Loos v. Nederlandse Administratie der Belastingen.

Byla 26/62, Van Gend en Loos ¡ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl to, ar privatus asmuo gali remtis EB sutartimi gindamas savo teises. (n. b. pagal Tarpt Teisę asmuo nėra TT subjektas, dėl to jei viena valstybė nesilaiko sutarties, jos atsakomybės reikalauti gali tik kita valstybė (taip pat TO tam tikrais atvejais).

Byla 26/62, Van Gend en Loos : ETT sprendimas ¡ ¡ EB yra nauja teisinė sistema, sukurdamos šią sistemą valstybės narės apribojo savo suverenias teises kai kuriose srityse. Šios teisės subjektai yra ir asmenys. EB 25 str. gali sukelti tiesiogines pasekmes ir asmenims. Tiesioginio veikimo sąlygos: l ¡ Norma turi būti: 1. Aiški, 2. besąlyginė, 3. nereikalauti tolesnio įgyvendinimo. EB S normų (pirminės teisės) tiesioginis veikimas

ESTT, remdamasis teisės normos tiesioginio veikimo sąlygomis, daugelį EB sutarties (Dabar SESV) nuostatų pripažino tiesiogiai veikiančiomis.

ESTT jurisprudencijos pvz. dėl normos besąlygiškumo. Normos neatitinkančios besąligiškumo sąlygos pvz. : ex EB S 90 2 d. , nustatanti, kad valstybės įmonėms yra taikoma EB sutartyje įtvirtinta konkurencijos teisė, išskyrus atvejus, kai tai gali trukdyti vykdyti joms skirtas užduotis. ETT nusprendė (Liuksemburgas/ Muller, 10/71), kad ši norma nėra besąlyginė, nes: „ją taikant reikia įvertinti ir tokiai įmonei pavestas užduotis ir Bendrijos interesų apsaugą. O šis įvertinimas priklauso nuo bendros ekonominės politikos uždavinių, kuriuos, kontroliuojamos Komisijos, atlieka valstybės“ ¡

Dėl tiesioginio veikimo sąlygos “nereikalauti tolesnio įgyvendinimo”. ¡ ¡ ¡ tipinis pavyzdys, kai norma nustato pereinamojo laikotarpio nuostatas, tuomet iki tokio laikotarpio pabaigos, ji nebus tiesiogiai veikianti. Byla 2/74 Reyners prieš Belgiją EBS 43 str. (steigimosi laisvė): apribojimai turi būti panaikinti žemiau įvardintomis sąlygomis; numatyta priimti direktyvas. Bylos nagrinėjimo metu pereinamasis laikotarpis jau buvo pasibaigęs, direktyvų priimta nebuvo. Reyners – Olandijos pilietis, teisinį išsilavinimą įgijo Belgijoje, atsisakyta priimti į BEL advokatūrą dėl to, kad nebuvo BEL pilietis. Kl. – ar EBS 43 str. Veikia tiesiogiai ETT – 43 str. Reikalauja pasiekti konkrečius rezultatus, o direktyvų priėmimas tik palengvintų tikslų pasiekimą. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, direktyvos perteklinės. Taigi 43 str. Veikia tiesiogiai.

Dėl tiesioginio veikimo sąlygos “nereikalauti tolesnio įgyvendinimo”. ¡ ¡ Byla 126/86 Zaera Klausimas dėl to, ar EB S 2 str. Veikia tiesiogiai (numato, kad vienas EB tikslų – užtikrinti augantį pragyvenimo lygį. Ginčijo, kad jam prieštarauja nacionalinės teisės taisyklė, neleidžianti tuo pačiu metu gauti ir senatvės pensiją, ir dirbti valstybės tarnyboj. AG Mancini – ši nuostata išreiškia ketinimą, tikslą ir motyvą, o ne normą, kuri veikia tiesiogiai.

Horizontalus ir vertikalus tiesioginis veikimas ¡ ¡ Horizontalus tiesioginis veikimas – reiškia, kad privatus asmuo gali remtis teisės norma prieš privatų asmenį; Vertikalus tiesioginis veikimas reiškia, kad privatus asmuo gali remtis teisės norma prieš valstybę. ESTT valstybės sąvoką aiškina plačiai. Pvz. Foster byloje C 188/89) ETT nutarė, kad JK dujų korporacija priklauso šiai kategorijai.

Defrenne v. SABENA byla ¡ ¡ - galutinai patvirtintas ES teisės (pirminės teisės) horizontalus tiesioginis poveikis. ETT: diskriminacijos tarp vyrų ir moterų draudimas yra taikomas ne tik valstybinės valdžios institucijų veiklai, tačiau jis apima ir visus susitarimus, skirtus apmokamam darbui reguliuoti, bei kontraktams tarp asmenų

Reglamentų tiesioginis veikimas ¡ ¡ ¡ Iš principo t taikymas ir t veikimas sutampa. Tiesioginis veikimas gali būti tiek vertikalus tiek horizontalus. Išimtis iš šios taisyklės bus tuomet, jei pačiame reglamente valstybė yra įpareigojama imtis atitinkamų nacionalinių priemonių, tam kad atitinkamos reglamento nuostatos būtų įgyvendintos

Reglamentų tiesioginis veikimas: Byla 39/72 Komisija prieš Italiją ¡ ¡ ¡ perkeltos reglamento nuostatos į įstatymą ETT: Reglamentas tiesiogiai taikomas, jo įsigaliojimas siejamas tik su jo paskelbimu Oficialiajame leidinyje Sutarčiai prieštarauja bet kokios jų įgyvendimo priemonės, kuriosr sukuria kliūtis reglamentų tiesioginiam veikimui ir kelia grėsmę jų visuotiniam taikymui.

Kodėl valstybėms narėms pačioms negalima perkelti reglamentų į nacionalinę teisę, ¡ ¡ Dėl skirtingų nacionalinių procedūrų galėtų būti nukeliama reglamentų įsigaliojimo data; Perkėlimo metu gali atsirasti netikslumų; Galėtų būti pakeičiama reglamentų teisinė galia; Galimas skirtingas šių reglamentų aiškinimas, kadangi įprastai, siekiant užtikrinti vieningą reglamentų aiškinimą juos oficialiai aiškinti gali tik ETT, o jei tai darytų nacionaliniai teismai, nepavyktų išvengti skirtingo jų nuostatų traktavimo problemos. Byla 34/73 Variola; Byla 93/71 Leonensio.

Sprendimų tiesioginis veikimas: Byla 9/70 Franz Grad Vokietija ginčijo, kad sprendimai neveikia tiesiogiai, nes to nenumato EB 249 str. ¡ ETT: tiesiogiai veikti gali ir sprendimų normos, jei jos tikslios, aiškios ir besąlygiškos, nereikalauja tolesnio įgyvendinimo. ¡

Direktyvų tiesioginis veikimas ¡ ¡ - Direktyvų Tiesioginio veikimo principas ir sąlygos nustatytos ESTT jurisprudencijoje; Reikšmingos bylos: Grad v. Finanzamt Traunstein, 9/70; Van Duyn v. Home Office byla, 41/74 Pubblico Ministero v Ratti, 148/34; Marshall v Southampton Area Health Authority, 152/84; Faccini Dori v. Recreb Srl, C-91/92; Foster v British Gas, C – 188/89; Van Colson, 14/83; Marleasing, C-106/89; kitos

Grad v. Finanzamt Traunstein (9/70) byla – pirmas impulsas ¡ ¡ - išskyrus reglamentus, kurie vadovaujantis Sutarties nuostatomis yra tiesiogiai taikomi teisės aktai ir dėl to galintys sukelti tiesioginių padarinių, taip pat ir kitos Europos Sąjungos antrinės teisės aktų kategorijos gali sukelti tiesioginį veikimą. ETT argumentacija: tai nebūtų suderinama su šių teisės aktų privalomu pobūdžiu; teisės akto veiksmingumas būtų ženkliai susilpnintas.

Van Duyn v. Home Office byla ¡ kiekvienu atveju reikia išnagrinėti, ar nagrinėjamos nuostatos pobūdis, bendra struktūra ir formuluotė gali turėti tiesioginį poveikį valstybių narių ir asmenų santykiams.

Ratti byla ¡ ¡ ¡ Faktai: baudžiamoji byla prieš Italijos įmonę Ratti, cheminių preparatų gamintoją, dėl gaminių ženklinimo reikalavimų pažeidimo. Gynyba: „Ratti“ ženklino gaminius laikydamasis EB direktyvų reikalavimų, o ne Italijos nacionalinio įstatymo. Šios direktyvos Italijoje dar nebuvo įgyvendintos. Nacionaliniam teismui kilo klausimas, ar ši direktyva suteikia asmenims subjektyvias teises, kurias turi ginti nacionalinis teismas, remiantis aplinkybe, kad direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas dar nėra pasibaigęs.

Ratti byla ¡ ¡ ETT: įgyvendinimo terminas baigėsi tik vienos direktyvos atžvilgiu, todėl asmuo gali remtis tik šia neįgyvendinta ar neteisingai įgyvendinta direktyva tiesiogiai siekdamas išvengti atsakomybės už nacionalinio teisės akto, prieštaraujančio EB teisės aktui, pažeidimą. Direktyva pagal savo prigimtį sukuria pareigas tik valstybėms narėms, asmuo negali remtus „teisėtų lūkesčių“ principu, kol vyksta direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę.

Becker byla (8/81) ETT apibendrino klasikines direktyvų tiesioginio veikimo sąlygas: „ kai direktyvos nuostatos yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, šiomis nuostatomis, jeigu nėra jų įgyvendinimo priemonių, priimtų per nustatytą terminą, galima remtis, ginčijant bet kokią nacionalinę teisės nuostatą, kuri yra nesuderinama su direktyva, arba, jeigu direktyvos nuostatos sukuria asmenims teisių, kurias jie gali ginti byloje prieš valstybę. (25 punktas) ¡

Direktyvos tiesioginio veikimo sąlygos ¡ ¡ ¡ pasibaigęs direktyvos įgyvendinimo terminas, direktyvos norma turi būti neįgyvendinta arba blogai įgyvendinta, direktyvos nuostatos turinio požiūriu yra besąlygiškos ir pakankamai aiškios arba jei jos apibrėžia teises, kuriomis asmenys gali remtis valstybės atžvilgiu.

Direktyvų tiesioginio veikimo specifika Tiesioginio vertikalaus direktyvų veikimo principas – asmuo gali remtis direktyvos nuostatomis tik bylose prieš valstybę. ¡ Žr. : Marshall byla (152/84), Faccini Dori byla 91/92. ¡

Marshall byla (152/84) ¡ direktyvos privalomumas, kuris suteikia pagrindo ja remtis nacionaliniame teisme, taikomas tik kiekvienai valstybei narei, kuriai ji yra skirta. Todėl galima daryti išvadą, kad direktyva pati savaime negali nustatyti asmenų pareigų ir kad direktyvos nuostata negalima remtis kito asmens atžvilgiu.

Faccini Dori byla ¡ Pripažinti direktyvų horizontalų tiesioginį veikimą, tai būtų tas pats, kas suteikti Bendrijos institucijoms teisę nustatyti asmenų pareigas, nors tai galima daryti tik reglamentais.

Argumentai prieš horizontalųjį direktyvų tiesioginį veikimą ¡ ¡ Direktyvos yra skirtos tik valstybėms narėms ir tik pastarosios yra atsakingos už direktyvų įgyvendinimą. direktyvų tiesioginio horizontalaus veikimo pripažinimas ištrintų Sutarties straipsniais sąmoningai šios sutarties kūrėjų įtvirtintą skirtumą tarp direktyvų ir reglamentų.

Argumentai, palaikantys direktyvų horizontalųjį tiesioginį veikimą ¡ ¡ ¡ direktyvų tiesioginiam veikimui yra taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir pačios Sutarties straipsniams ir dėl to jos turi būti taikomos tokiu pat būdu; Europos Teisingumo teismas savo praktikoje visada teikdavo pirmenybę konkrečios priemonės turiniui, o ne jos formai, todėl iš esmės vieno ar kito akto priskyrimas direktyvai nėra lemiamas veiksnys šio akto veikimo pobūdžiui; tarp valstybinio ir privataus sektorių kai kuriais atvejais galėtų atsirasti savavališka diskriminacija.

Kompensuojančios priemonės dėl direktyvų horizontalaus tiesioginio veikimo negalimumo ¡ ¡ Pirma – plati valstybės sąvoka; Antra - netiesioginis direktyvų veikimas:

Kas yra “valstybė”? ¡ Byla C-188/89, A. Foster ir kiti v. British Gas l l l Nepriklausomai nuo įmonės teisinės formos valstybės priimtu teisės aktu įgaliota teikti viešąsias paslaugas, valstybė kontroliuoja šių paslaugų teikimą, bei šioms funkcijoms įgyvendinti įmonė turi papildomų galių nei tos, kurias paprastai turi panašia veikla užsiimančios įmonės

Netiesioginio veikimo principas: ¡ ¡ ¡ nacionaliniai teismai taikydami nacionalinius teisės aktus, juos aiškinti turi atsižvelgdami į ES teisę; Nustatytas ir plėtotas ESTT praktikoje (Byla Van Colson, 14/83 Byla Marleasing, 106/89 ir kt. ); “Išvestas”, remiantis EB sutarties 5 str. (dabar ES S 4 str. 3 dalis), kuris nustato valstybių narių pareigą imtis „visų atitinkamų bendrų ar specialių priemonių, kurios yra būtinos Bendrijos uždaviniams įgyvendinti“;

Van Colson byla Šioje byloje pirmą kartą nustatytas netiesioginio veikimo principas; ¡ ETT: teismai privalo aiškinti nacionalines nuostatas, ypač tas, kurios įgyvendina ES teisės aktus, atsižvelgiant į direktyvų tekstą ir jose numatytus tikslus bei siekiant jose nurodyto rezultato. ¡

Netiesioginio veikimo principas ¡ Praktikoje šis principas daugiausiai taikomas dar neįgyvendintoms direktyvoms (nes įgyvendinus, jos ir taip tampa nacionalinės teisės dalimi), ir rekomendacijoms, t. y. toms teisės aktų rūšims, kurie nėra teisiškai privalomi, tačiau jose suformuluotos teisės normos yra labai svarbios visai ES ir vienodas jų įgyvendinimas prisidėtų prie efektyvesnio ES teisės vienodinimo.

Marleasing SA (santrauka) ¡ ¡ ¡ Direktyva 68/151 nustatė baigtinį sąrašą pagrindų, kurių pagrindu įmonės steigimas gali būti pripažintas neteisėtu. Direktyva nebuvo įgyvendinta ir jos įgyvendinimo terminas nepasibaigė. ETT: Teismai turi taikyti netiesioginio veikimo doktriną nepriklausomai nuo to, ar nacionalinis teisės aktas priimtas prieš direktyvos priėmimą ar po to.

VIRŠENYBĖS PRINCIPAS vienas iš pagrindinių ES teisės principų, kuris reiškia, kad, kilus prieštaravimui tarp ES teisės ir nacionalinės teisės, taikoma ES teisė.

Esminės viršenybės principo taisyklės ¡ ¡ ¡ ES teisės viršenybė – taikymo, o ne galiojimo viršenybė. ES viršenybės principas taikomas tiek pirminei, tiek antrinei Europos Sąjungos teisei. ES viršenybės principas taikomas nepriklausomai nuo to, kuris (nacionalinis ar ES) teisės aktas priimtas vėliau.

ES viršenybės principo raida ¡ ¡ ¡ ES teisės viršenybės principas nėra įtvirtintas ES sutartyse. ES viršenybės principą suformulavo ir išvystė ESTT aiškindamas Sutarties nuostatas. Lisabonos S – deklaracija, kad pripažįstama ESTT praktika dėl viršenybės principo: “remiantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika Sutartys ir teisės aktai, kuriuos priima Sąjunga remdamasi Sutartimis, turi viršenybę prieš valstybių narių teisės aktus šioje teisminėje praktikoje nustatytomis sąlygomis. ”

ESTT praktika dėl viršenybės principo taikymo ¡ ¡ ¡ Van Gend en Loos byla, Nr. 26/62 (pirmas impulsas); Costa v. Enel byla, Nr. 6/64 (suformuluotas viršenybės principas); Internationale Handelsgeselschaft byloje Nr. 11/70 (viršenybė prieš nac. Konstitucijas); Simmenthall byla, Nr. 106/77(dėl naujų nacionalinių teisės normų prieštaraujančių ES teisei, priėmimo); Factortame byla, Nr. C- 221/89 (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo); Kitos.

Van Gend en Loos byla ¡ Faktinės aplinkybės: l l ¡ ¡ Beneliukso valstybių susitarimu pakeičiama kai kurioms prekėms taikomų išorinių tarifų klasifikacija Įmonė Van Gend en Loos už emulsijos įvežimą turi mokėti nebe 3 proc, o 8 proc. mokestį. EB 25 (ex 12 str. ) VN įpareigojo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos nebekelti senų ir neįvedinėti naujų muito mokesčių ir jiems lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų Klausimas – kokia sutartis turi būti taikoma kilus kolizijai tarp EB sutarties ir vėliau valstybių narių sudarytos sutarties? (šiuo atveju – trišalės Beneliukso valstybių sutarties). Ar privatus asmuo gali remtis EB teise prieš valstybę.

Van Gend en Loos byla ¡ ¡ ¡ Teismo sprendimas: Skirtingai nei kitos tarptautinės sutartys, EB sutartis sukūrė savarankišką teisės sistemą, kuri įsigaliojusi tapo valstybių narių nacionalinės teisės sudėtine dalimi, ir jų teismai privalo šią teisę taikyti. Valstybės narės, neribotam laikotarpiui įsteigdamos Bendriją, ir jos institucijoms suteikusios galias veikti, tam tikrose srityse apribojo savo suverenias teises, ir tokiu būdu sukūrė teisės sistemą, privalomą tiek joms pačioms, tiek ir jų piliečiams.

1964 metų Costa/Enel byla ¡ ¡ Ieškinio pagrindas: prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl to, koks teisės aktas turi būti taikomas kilus kolizijai tarp nacionalinio įstatymo ir EB antrinio teisės akto. Faktinės aplinkybės: l l ¡ ieškinys prieš p. Costa dėl neapmokėtos sąskaitos už elektrą. Costa: ENEL nacionalizavimas prieštaravo EB teisei, todėl jis neturi pareigos mokėti už elektrą. Argumentas: pagal lex posterior derogat priori principą nacionalinis teismas vis tiek turi taikyti vėlesnį įstatymą nei EB teisės aktas, t. y. Italijos teisės aktą.

Costa/Enel byla ¡ ETT: “Nuostatų, kurios kyla iš Bendrijos, o paprasčiau – iš Sutarties sąlygų ir dvasios integravimas į kiekvienos valstybės narės teisinę sistemą, nebeleidžia šioms valstybėms suteikti pirmenybę teisinės sistemos, kurią jos prisiėmė abipusiškumo pagrindu, vienašaliai ir vėlesnei priemonei. Todėl tokia priemonė turi būti suderinama su ta teisine sistema. Bendrijos teisė negali veikti skirtingai atskirose valstybėse dėl vėliau priimamų nacionalinių įstatymų vykdymo, nekeliant pavojaus Sutarties tikslų įgyvendinimui…”.

EB sutarties 10 str. (dabar ES S 4 str. ) – viršenybės principo teisinis pagrindas ¡ ¡ Kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą, valstybės narės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių. Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų.

ETT viršenybės principo pagrindimas ¡ ¡ Sutartis sukūrė tokią teisinę tvarką, kuri tuojau pat tapo sudėtine visų valstybių narių teisinės sistemos dalimi. valstybės narės perdavė ES institucijoms realius įgaliojimus, kylančius iš suvereniteto apribojimų. būtina realizuoti Sutarties tikslus (integraciją ir bendradarbiavimą), kad būtų pasiektas ES teisės vieningumas ir efektyvumas. Šiam siekiui bus pakenkta, jei bent viena valstybė narė atsisakys vykdyti ES teisę, kuri vienodai ir lygiai įpareigoja visas nares. valstybių narių prisiimti įsipareigojimai pagal Sutartį būtų daugiau atsitiktiniai nei besąlyginiai, jeigu jie priklausytų nuo vėlesnių šalių inicijuotų nacionalinės teisės aktų.

Internationale Handelgeselschaft byla ¡ ¡ ¡ Ginčas dėl užstato likimo, kr pgl ES reglamentą turėjo būti konfiskuotas, jei prekės nebūtų eksportuotos per eksporto leidime nustatytus terminus. tokia sankcija pažeidžia Vokietijos Konstitucijoje įtvirtintas ekonominės laisvės ir proporcingumo principus. t. y. bylos teisinė problema – kaip spręsti kolizijos tarp EB antrinio teisės akto ir VN Konstitucijos problemą?

Internationale Handelgeselschaft byla ¡ ¡ ¡ Faktinės aplinkybės: Pareiškėja gavo eksporto licenciją avižoms. Pagal Tarybos reglamentą 120/67 tokią licenciją buvo galima gauti sumokėjus užstatą, ir užstatas būtų prarandamas, jei prekės nebuvo eksportuojamos per nustatytą terminą. Licencija neteko galios 1967 m. gruodžio 31 d. Ginčas dėl tokios užstato sistemos teisėtumo. Pagrindas – Vokietijos Konstitucijoje įtvirtinti proporcingumo principas, teisė į verslą ir nuosavybę.

Internationale Handelgeselschaft byla ¡ ¡ ESTT sprendimas: Jei institucijų priimamų teisės aktų teisėtumas būtų vertinamas dėl jų atitikimo nacionalinėms teisės normoms ar sąvokoms, tai turėtų neigiamą poveikį EB teisės vientisumui ir efektyvumui. Tokių teisės aktų teisėtumą galima vertinti tik Bendrijos teisės šviesoje. Iš tiesų, Sutartimi sukurta savarankiška teisės sistema, ir vien dėl jos prigimties šios teisės sistemos nuostatų negali keisti nacionalinės teisės normos, kad ir kaip jos būtų suformuluotos. Jei tai būtų galima, tai teiktų pagrindo kvestionuoti pačią EB teisės sistemą. Bendrijos teisės akto teisėtumui arba jo veikimui valstybėje neturi įtakos argumentavimas, kad šis aktas liečia tos valstybės konstitucijoje įtvirtintas pagrindines teises arba nacionalinės konstitucinės sandaros pagrindus” [. . . ]

Simmenthal byla ¡ ¡ Pagal Bendrijos teisės viršenybės principą, Bendrijos teisės normos daro automatiškai netaikomas bet kokias jai prieštaraujančias nacionalinės teisės normas, be to, neleidžia teisėtai priimti naujų nacionalinių teisės normų ta apimtimi, kuria jos prieštarautų Bendrijos teisės normoms. Iš to seka, kad kiekvienas nacionalinis teismas savo jurisdikcijos ribose privalo taikyti Bendrijos teisę visa jos apimtimi ir užtikrinti teises, kurias EB teisė suteikia individams bei tokiu pat būdu turi atidėti [angl. set aside] bet kokią nacionalinės teisės normą, kuri prieštarauja EB teisei, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo priimta anksčiau ar vėliau už Bendrijos teisės aktą.

Factortame byla ¡ Klausimas dėl nacionalinių teismų įgaliojimų taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikymo, jeigu lygiagrečiai yra sprendžiama, ar nacionalinis įstatymas neprieštarauja EB teisei

Factortame byla Ginčas dėl JK 1988 m. Prekybinės laivybos įstatymo, kuriame nustatytos laivų registravimo naujame JK laivų registre taisyklės, pagal kurias nustatyti reikalavimai dėl nacionalinės priklausomybės. ¡ Ieškovas Ispanijos Factortame laivų bendrovė rėmėsi EB sutarties nuostatomis dėl steigimosi laisvės. ¡

Factortame byla ¡ ¡ ¡ JK nacionalinis teismas ieškovų prašymu priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kol bus priimtas ETT prejudicinis sprendimas. JK nacionalinio teismo nutartis apskųsta ir galiausiai House of Lords nusprendė, kad pagal nacionalinę teisę Jungtinės Karalystės teismai neturėjo įgaliojimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių jų nagrinėjamoje pagrindinėje byloje. Galiausiai House of Lords nusprendė, kad ginčas kelia EB teisės išaiškinimo klauismą, todėl kreipėsi į ETT prejud. spr. , paklausdamas: - a) ar EB teisė įpareigoja nacionalinį teismą taikyti laikinąsias reikalaujamų teisių apsaugos priemones; ar b) suteikia šiam teismui įgaliojimus taikyti laikinąją reikalaujamų teisių apsaugą?

Factortame byla ¡ ¡ ETT sprendimas: “Bendrijos teisė turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad jei nacionalinis teismas, nagrinėdamas su Bendrijos teise susijusį ginčą, mano, kad vienintelė kliūtis, užkertanti jam kelią taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nacionalinės teisės norma, jis privalo tokios teisės normos netaikyti”.

Tanja Kreil byla ¡ ¡ Ginčas tarp Vokietijos pilietės T. Kreil ir Vokietijos dėl atsisakymo ją įdarbinti Bundeswehr techninės priežiūros (ginklų elektronikos) skyriuje. Bundeswehr naujokų priėmimo centras, o po to ir jo vadovybė, remdamiesi tuo, kad Vokietijos įstatymai moterims draudžia eiti su ginklų naudojimu susijusias karines pareigas, atmetė jos prašymą. Ieškovė remiasi Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu ir teigia, kad tiks draudimas yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties. Nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar minėta Direktyva neužkerta kelio nacionalinių nuostatų, draudžiančių moterims eiti su ginklų naudojimu susijusias karines pareigas ir leidžiančių joms patekti tik į medicinos bei kariuomenės muzikantų tarnybas, taikymui.

Tanja Kreil byla Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinio įstatymo 12 a straipsnyje numatyta: ¡ “Moterų galimybė užimti karines pareigas Bundeswehr ypač reguliuojama Kariškių įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi ir Kariškių profesinės veiklos statuto 3 a straipsniu, pagal kuriuos moterys gali stoti į karo tarnybą tik savanoriškai ir tik į medicinos bei kariuomenės muzikantų tarnybas”.

Tanja Kreil byla ¡ ESTT sprendimas: Direktyva neleidžia taikyti tokių nacionalinių nuostatų, kaip Vokietijos teisės aktų nuostatos, nustatančios bendrą draudimą moterims eiti su ginklų naudojimu susijusias karines pareigas ir leidžiančių joms patekti tik į medicinos bei kariuomenės muzikantų tarnybas.

Kupferberg byla, Nr. 104/81 ¡ ETT sprendimas: EB teisės viršenybės principas taikomas EB sudarytoms sutartims su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis, kurios įpareigoja valstybes nares ir joms yra privalomos

Inter-Environnement Wallonie byla, C 129/96 ¡ ETT sprendimas: valstybės narės per direktyvos įgyvendinimo laikotarpį negali priimti direktyvai prieštaraujančio teisės akto, nes direktyvos įgyvendinimo laikotarpiu jau veikia EB teisės viršenybės principas, t. y. direktyva reikalauja, jog valstybės narės, kurioms direktyva yra skirta, joje nustatyto įgyvendinimo laikotarpio metu nesiimtų priemonių, galinčių pakenkti šia direktyva siekiamam rezultatui.

Maria Pupino byla, C-105/03 ¡ Šioje byloje ETT pritaikė pirmojo ramsčio principus (tarp jų ir viršenybės principą) trečiojo ramsčio teisės aktams, nustatydamas, kad priemonės, priimtos trečiajame ramstyje, turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu.

Kurios institucijos turi užtikrinti viršenybės principo taikymą? ¡ ¡ ¡ Byla 106/77, Simmenthal I – nacionaliniai teismai Byla C-118/00, Larsy – ne tik teismai, bet ir atitinkamos administracinės institucijos. Byla C-198/01, CIF - jei nacionalinis teisės aktas netaikomas, tai nereiškia, kad turėtų nukentėti tie, kurie veikė pasitikėdami, kad jis yra teisėtas.

VIRŠENYBĖS PRINCIPO TAIKYMO PRAKTIKA ES VALSTYBĖSE NARĖSE ¡ ¡ ¡ Iš principo visos VN pripažįsta ES teisės viršenybę, bet skiriasi to pripažinimo apimtis. Teisinis tokio pripažinimo pagrindas – dažniausiai nacionalinė teisė, ne ES steigimo sutartys ar jų aiškinimas dėl viršenybės. Dažniausiai nepripažįstama, kad ES teisė turi viršenybę ir prieš VN konstituciją ar joje įtvirtinamas žmogaus teises. Nesutariama, kas turi kompetenciją spręsti dėl to, ar ES institucijų priimtas teisės aktas yra priimtas ES kompetencijos ribose. Nacionaliniai teismai laiko tai savo kompetencija, nors visada atsižvelgia į ETT nuomonę. Dvi grupės: besąlyginė ES teisės viršenybė – Airija, Austrija, Belgija, JK, Liuksemburgas, NL Sąlyginė viršenybė: Danija, Vokietija, Italija, Ispanija.